„Chemija yra tarpinis mokslas tarp tiksliųjų ir humanitarinių mokslų. Galima pabandyti suderinti tų mokslų skirtumus, tada logiškas kelias būna pasirinkti chemiją, kuri yra labai kūrybingas mokslas“, - „Žinių radijo“ laidoje „Mokslininko užrašai“ teigė E. Butkus.
Jis pasakoja, kad dalis mokslų tyrinėja tai, kas jau egzistuoja gamtoje – pavyzdžiui, fizika, astronomija, kiti mokslai kuria mintinius mokslo objektus – matematika, filosofija – o chemija pati kuria savo tyrimo objektą. „Tų dalykų, kuriuos reikia tyrinėti, dažniausiai gamtoje nėra. Tiesiog chemikas bando sukurti juos, tada tyrinėti ir ieškoti jų pritaikymo. (...) Galų gale chemikai kartais iš tikrųjų bando padaryti neįmanomus dalykus“, - dėsto mokslininkas.
E. Butkus, mokslinę premiją pelnęs už darbų ciklą „Naujų karbociklinių ir heterociklinių organinių medžiagų sintezės metodų kūrimas, struktūros savybių tyrimai ir taikymas (1998–2012)“ paaiškina, kas buvo tiriame darbe:
„Karbocikliniai ir heterocikliniai junginiai – tai organinės medžiagos, o organinių medžiagų aplink mus yra daugybė. Pavyzdžiui, cukrus yra karbociklinis junginys. Tai yra molekulės, kuriose anglies atomai yra susijungusios į grandinėlę, tai yra 10-20 rutuliukų, kurių vienas galas susijungia su kitu – tai būtų karbociklas. Jeigu toje grandinėlėje dar yra kitų atomų, tai yra, azoto, deguonies, sieros, tai tokiu atveju pavadinimas tampa heterocikliniu – tai yra, ne vien anglies atomai“, - kalba E. Butkus.
Pasak jo, chemikų uždavinys dažniausiai yra sukurti metodus ir medžiagas, kurios galėtų pasižymėti tam tikromis reikiamomis (pavyzdžiui, gydomosiomis) savybėmis.
„Mums pavyko susintezuoti šimtus įvairiausių junginių, kurių struktūroje yra gana unikalūs, įdomūs fragmentai – mano minėti karbocikliniai ir heterocikliniai komponentai“, - darbo rezultatus aiškina E. Butkus.
E. Butkaus ir jo koelgos darbo rezultatai gali būti pritaikomi gaminant šviestuvus.
Visą laidos „Mokslininko užrašai“ įrašą klausykite čia.
