Tie daug žadantys vaistai yra sudaryti iš veikliosios medžiagos mifepristono. Įprastai jis naudojamas ankstyvam abortui atlikti arba kušingo ligai gydyti, tačiau tyrimai su vaisinėmis muselėmis rodo, kad mifepristonas gali padėti padidinti gyvenimo trukmę. Tiesa, šių vaistų veikimo mechanizmas nėra toks jau paprastas.
Poravimosi metu vaisinių muselių patelės gauna vyriškų lytinių peptidų. Ankstesni tyrimai rodo, kad tie peptidai trumpina moteriškos lyties muselių gyvenimą, nes jie sukelia uždegiminius procesus. Ir štai kur padeda tas mifepristonas – kai jis tyrimo metu buvo skiriamas susiporavusioms muselėms, jos gyveno ilgiau. Kitaip tariant, šie vaistai panaikina neigiamą poravimosi poveikį patelių sveikatai.
Mokslininkai išsiaiškino, kad mifepristonas paveikia kai kuriuos muselių hormonus, kurie turi įtakos vabzdžio vystymuisi per visą jo gyvenimą. Patinėlių peptidai patelių organizmuose su laiku pakeičia metabolinius procesus, jie tampa neefektyviais ir vabzdžiai tampa jautresniais toksiškoms molekulėms. Galiausiai, prasideda uždegiminiai procesai, kurie pažeidžia ląsteles ir senėjimas spartėja. Veiklioji medžiaga leido išlaikyti sveiką metabolizmą. Svarbiausia, tie patys metabolizmo procesai yra žinomi ir žmonių organizmuose.
Mokslininkai išbandė šiuos vaistus ir su sliekais – mifepristonas pailgina ir susiporavusių sliekų patelių gyvenimą. Skirtumas tarp vaisinių muselių ir sliekų, žinoma, yra pakankamai didelis, todėl mokslininkai turi nemažai vilčių, kad mifepristonas padėtų ir žmonės.
Tačiau, kaip visada tokiais atvejais, ne viskas taip paprasta. Mifepristonas gali tik padėti atstatyti žalą, kuri moterų organizme gali kilti dėl vyriškų lytinių peptidų. Ar ta žala žmonėse apskritai yra žymi? Ir ar šie vaistai neturės stipraus šalutinio poveikio? Tai gali parodyti tik tolimesni tyrimai.
