Liga, kurią sukelia parazitinės kirmėlės, ilgai vargino milijonus žmonių, gyvenančių atogrąžų ir paatogrąžių šalyse, tokiose kaip Burkina Fasas ir Madagaskaras. Dabar šia liga, šistosomatoze, sergantiems žmonėms pagaliau atsirado vilties. Gali būti, kad mokslininkų iš įvairių šalių sudarytai grupei pavyko sugalvoti geresnių būdų šiai ligai diagnozuoti, ir jie netrukus sukurs vakciną nuo šios ligos, kuria žmonės neretai užsikrečia gėlo vandens telkiniuose, pavyzdžiui, upėse.
Ligos aukos – skurstantieji
Pasak biologijos statistikos specialistės Dr. Federicos Giardinos, šistosomatoze visame pasaulyje yra užsikrėtę daugiau kaip 140 milijonų žmonių, o didelės rizikos zonose gyvena 700 milijonų žmonių. Ji kuria infekcinių ligų plitimo modelius, kad išsiaiškintų įkyrių parazitų silpnąsias gynybos vietas. „Čia svarbu išsiaiškinti ne tik tai, kur infekcija paplitusi daugiausia, ir toje bendruomenėje masiškai skirti vaistus, – aiškina F. Giardina, savo tyrimus atliekanti Nyderlanduose, Radboudo universiteto medicinos centre. – Svarbu suprasti, kodėl liga ir toliau platinama konkrečioje aplinkoje, ir ieškoti būdų tikslingos intervencijos priemonėms kurti ir pritaikyti.“
Pasaulio sveikatos organizacija priskiria šistosomatozę prie vienos iš 20 labiausiai apleistų tropinių ligų pasaulyje; šiai ligų grupei priskiriamos ligos, kurios daugiausia pasireiškia skurstančiose bendruomenėse. 2021 m. PSO paskelbė planą išnaikinti šistosomatozę, kuri tapo pasauline visuomenės sveikatos problema, o konkrečiose šalyse jos plitimą sustabdyti iki 2030 m.
Tam tikros rūšies sraigės, kurios tarpsta upėse ir kituose vandentakiuose, kuriuose žaidžia vaikai, o suaugusieji braidžioja ir dirba, būna užsikrėtusios parazitinėmis kirmėlėmis, o tiksliau – jų lervomis.
Per vandenį patekusios ant žmogaus odos šios lervos pro ją prasiskverbia į žmogaus organizmą, cirkuliuoja kraujotakos sistemoje ir ilgainiui kepenyse subręsta į suaugusias kirmėles. Susiporavusios suaugusios kirmėlės tuomet per kraują keliauja po organizmą ir nusėda arba žarnyne, arba šlapimo pūslėje.
Užsikrėtusieji gali patys tapti ligos platintojais, kai jų šlapimas ar išmatos patenka į gėlo vandens telkinius. „Ši liga – tai skurstančiųjų liga, labai glaudžiai susijusi su socialine ir ekonomine bendruomenių, kuriose ji pasireiškia, padėtimi, – teigia mokslų daktaras Jeanas Coulibaly, epidemiologas iš Félix Houphouët-Boigny universiteto Abidžane, Dramblio Kaulo Krante. – Žmonės užsikrečia, kol būna užsiėmę savo kasdieniais žemės ūkio ir buities darbais arba laisvalaikio veikla.“
Sudėtingas ligos perdavimo kelias
Šistosomatozė gali būti ir ūminė, sukelianti didelį karščiavimą, ir lėtinė. Bemigruodamos kirmėlės kaupiasi organizmo audiniuose ir organuose, kartais sukeldamos labai sunkius pažeidimus.
Ilgalaikė infekcija gali sukelti kepenų ir inkstų nepakankamumą, hipertenziją, šlapimo pūslės vėžį ir nevaisingumą. Vaikai dėl infekcijos gali prastai augti, jiems gali atsirasti mokymosi sunkumų.
Pasak F. Giardinos, didžiausia problema – greitas atkrytis po gydymo. Ji pasakojo, kad neretai bendruomenės grįžta į tą patį susirgimo šistosomatoze lygį, koks buvo iki gydymo, vos per porą metų po to, kai nustojama masiškai skirti vaistus. „Šistosomatozės perdavimo ciklas yra neįtikėtinai sudėtingas, todėl man, kaip matematikei, tai yra labai įdomi, bet kartu ir daug pastangų reikalaujanti problema, kurią bandau išspręsti,“ – pasakojo F. Giardina.
Neseniai ji užbaigė ES finansuojamą projektą, kuriuo siekė paaiškinti, kokiais mechanizmais pagrįstas sunkiai įveikiamas šios ligos perdavimas ir kokią įtaiką tai turi galimybėms pasiekti PSO tikslų. Dvejų metų trukmės iniciatyva pavadinimu SchiSTOP baigėsi 2023 m. gegužės mėnesį.
Geresnė diagnozė
F. Giardina viliasi, kad jos gauti duomenys padės sukurti tikslingesnius intervencinio gydymo būdus, kuriais siekiama sumažinti sergamumą šia infekcine liga.
Šiuo metu infekcija diagnozuojama skaičiuojant kiaušinėlius, rastus užsikrėtusių žmonių išmatose. Tačiau kiaušinėlių skaičius būna labai įvairus, todėl šis būdas nėra tikslus. Tai reiškia, kad žmonės, kurių organizme infekcijos lygis žemas, gali praslysti nediagnozuoti ir toliau platinti šią ligą. F. Giardina naudojo statistinius modelius, kad įvertintų naujo šistosomatozės diagnostikos testo, sukurto Leideno universiteto medicinos centre (Nyderlandai), tikslumą.
Keliose bendruomenėse su skirtingais endemijos lygiais buvo paimta šlapimo arba kraujo serumo mėginių, kurie buvo išsiųsti tirti į Leideną. Pasak F. Giardinos, šis tyrimas yra paremtas antigenų aptikimo metodu ir yra labai jautrus žemo intensyvumo infekcijoms.
Vakcinos teikiama viltis
Visa tai vis labiau stiprina viltį, kad vakcina sunaikins šią infekciją tose bendruomenėse, kuri ji paplitusi labiausiai. Daugiausia vilčių teikiančią vakciną kandidatę sukūrė profesorius Afzal Siddiqui – parazitologijos specialistas iš Teksaso technologijų universiteto Sveikatos mokslų centro (JAV).
„Žmogui užsikrėtus šistosomatoze jo organizme pasireiškia imuninis atsakas prieš šią ligą, tačiauparazitas evoliucionavo, kad imuninio atsako išvengtų, nuolat keisdamas savo paviršiaus apvalkalą, – pasakojo A. Siddiqui. – Vakcina slopina šio apvalkalo pokyčius, todėl parazitas žūsta.“ Mokslininkai ką tik baigė ketverių metų trukmės ikiklinikinį vakcinos vertinimą JAV, o Sietle beveik baigtas vykdyti pirmasis tyrimas su žmonėmis.
Pagal ES finansuojamą projektą pavadinimu VASA, kuris vykdomas penkerius metus (iki 2024 m. gegužės mėnesio), vakcina toliau bus kuriama endemijos paveiktose zonose. Tyrimai su žmonėmis turi prasidėti šių metų rugpjūčio mėnesį Madagaskare ir Burkina Fase – dviejose Afrikos šalyse, kuriose ši infekcija ypač paplitusi.
„Ši vakcina bus skirta labiausiai pažeidžiamiems žmonėms globaliuosiuose Pietuose gydyti, – teigia Dr. Florianas Marksas, JK Kembridžo universiteto epidemiologas ir šio projekto koordinatorius. – Ji skirta būtent tam, kad palengvintų gyvenimą Afrikos ir Azijos šalyse gyvenantiems žmonėms.“
F. Marksas, kuris taip pat yra Tarptautinio vakcinų instituto (Seulas, Pietų Korėja) generalinio direktoriaus pavaduotojas, siekia, kad pirmoji tyrimų fazė būtų baigta jau kitais metais. Jis nusiteikęs
optimistiškai ir mano, kad likusi tyrimų dalis ir vakcinos saugumo patikros bus baigtos netrukus po to, kai bus gautas naujas šiam tikslui skirtas finansavimas.
Pietų Korėjoje jau rastas vakcinos gamintojas, tačiau manoma, kad gamyba neapsiribos tik viena bendrove.
„Ši vakcina skirta žmonių sveikatai užtikrinti pasaulio mastu, todėl mums reikės kelių gamintojų tokiam poreikiui patenkinti,“ – aiškino F. Marksas. Vis dėlto mokslininkai kiek galėdami stengiasi užkirsti kelią per dideliems lūkesčiams, kai kalbama apie visišką šios ligos išnaikinimą skiepijant arba kokiu nors kitu prevenciniu būdu, įskaitant sraigių išrinkimą iš upių vagų.
„Mūsų tikslas – išnaikinti šistosomatoze, – tvirtino J. Coulibaly, epidemiologas iš Dramblio Kaulo Kranto. – Tačiau net jeigu mums to ir nepavyks padaryti per keletą ateinančių metų, galime bent jau pabandyti kontroliuoti sergamumą šia liga ten, kur ji pasiekė endemijos lygį.“
Šiame straipsnyje minėti tyrimai buvo finansuojami ES programos „Marie Skłodowska-Curie veiksmai“. Straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.
