Šia proga kviečiu daugiau sužinoti, ką veikia Lietuvos moterys informacijos ir ryšių technologijų (ITR) mokslo srityje.

Kibernetinis saugumas moksle: nuo saugaus vaiko iki valstybės gynybos

Visuomenėje pasisukus kalbai apie kibernetinį saugumą, dažnas numoja ranka manydamas, kad tai IT specialistų klausimas. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkė doc. dr. Agnė Brilingaitė trejus metus vadovavo įspūdingos apimties projektui ADVANCES, kurio metu ne tik ieškojo būdų, kaip tobulinti kibernetinio saugumo specialistų kompetencijas, bet kartu ir kiekvienam visuomenės nariui aktualių klausimų sprendimo.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkė doc. dr. Agnė Brilingaitė. J. Auškelio nuotr.

Vienas iš jautriausių visuomenei – kibernetinis saugumas ir vaikai – nuo kada mokyti ir kokios grėsmės kyla? Projekte, kuriame dalyvavo Lietuvos, Norvegijos, Lichtenšteino, Latvijos ir Estijos universitetai, taip pat nagrinėta kokias grėsmės įmonės viduje gali kelti nusivylę darbuotojai, ieškota kokius įrankius galime pasitelkti siekiant to išvengti.

„Mūsų vaikai praleidžia daug laiko internete, ieškodami medžiagos pamokoms ar pramogaudami, bendraudami su virtualiais draugais visame pasaulyje. Ši vaikų karta laisvai jaučiasi išnaudodama skaitmenines galimybes savo veiklose. Taigi, tėvų atsakomybė yra pasirūpinti skaitmenine higiena, kuri yra tokia pat svarbi kaip rūpinimasis sveikata, muzikinis išsilavinimas, kalbų mokėjimas, kurių ugdymo veiklos, beje, dažnai persikelia į skaitmeninę erdvę, kurioje vaikams reikia užtikrinti saugumą“, – patarimu dalijasi doc. dr. A. Brilingaitė.

Mokslininkė su kolegomis kuria kibernetinio saugumo treniravimo platformas, skirtas kibernetinėms atakoms imituoti ir mokytis, kaip nuo jų apsisaugoti, adaptuoja kompetencijų sąrangas pagal treniravimo ar ugdymo tikslus. Taip pat kasmet prisideda prie Lietuvos kariuomenės kartu su partneriais organizuojamų „Gintarinės miglos“ pratybų, kurių tikslas – treniruoti ginkluotųjų pajėgų, valstybinio ir civilinio sektoriaus atstovus gebėti vertinti ir valdyti kibernetinius incidentus, nustatyti ir tinkamai juos neutralizuoti, užtikrinti tinklų saugumą, naudojantis informacinių technologijų saugumo programine įranga.

Kibernetinio saugumu srityje dirbanti mokslininkė dr. A. Brilingaitė pabrėžia, kad dalis jos komandos veiklų yra susijusios su naujų specialistų, ypač moterų, įtraukimu į informacinių technologijų sritį: „Mes nekalbame apie papildomo dėmesio, papildomos informacijos, specialių mokymo metodų ar formų poreikį moterims edukaciniuose modeliuose ar perkvalifikuojant darbuotojus. Pagal tai, koks skaičius į IT įstoja merginų, matome, koks gajus yra stereotipas, kad tai labiau vyriška kryptis. Mūsų tikslas yra atskleisti karjeros galimybes ir platų rolių spektrą IT sektoriuje, kuriame laukiami visi pagal kompetencijas, dalykines ir bendrąsias, o ne pagal visuomenėje susiformavusį subjektyvų parametrą“, – sako mokslininkė.

Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto (VU MIF) mokslininkė doc. dr. Agnė Brilingaitė. J. Auškelio nuotr.

„Lyčių disbalansas IT srityje, kurioje moterų mažiau nei vyrų, dažnai siejama su vaikų auklėjimo atsakomybėmis, stereotipais apie lyčių vaidmenis ir išankstinėmis nuostatomis apie moteris. Pavyzdžiui, socializacijos metu moterys dažnai skatinamos būti draugiškomis ir rūpintis kitais, o vyrai – būti lyderiais ir savarankiškais“, – papildo VU Matematikos ir informatikos fakulteto (MIF) mokslininkė dr. Anita Juškevičienė.

Mergaičių skaitmeninis raštingumas skatina visapusišką technologijų plėtrą

VU Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslų institutas vos 2020 m. pradėjo vykdyti projektą GEM (angl. Empower Girls to Embrace Their Digital and Entrepreneurial Potential), kurio tikslas – sudaryti galimybes atsiskleisti mergaičių skaitmeninio raštingumo ir verslumo gebėjimų potencialui STEM veiklose, motyvuoti mergaites rinktis su STEM dalykais susijusias studijas ir karjerą bei skatinti aktyviai dalyvauti Europos mokslinių tyrimų, inovacijų, verslumo ir skaitmeninio raštingumo srityse. Keletą metų veikiantis projektas sulaukė itin didelio dalyvių skaičiaus. Dr. A. Juškevičienė – viena iš šio projekto vykdytojų. Paties projekto pagrindinė iniciatorė kita aktyvi mokslininkė, VU Filosofijos fakulteto Pedagogų kompetencijų tobulinimo ir plėtros programų vadovė doc. dr. Asta Meškauskienė.

VU MIF mokslininkė dr. A. Juškevičienė, dar besimokydama mokykloje, suprato, kad kompiuteris gali tarnauti žmogui. „Informatikos mokytojas pasakė, kad technologijos yra sukurtos žmogaus žmogui. Tas posakis mane paskatino nebijoti informatikos (nesusikurti mito, kad tai yra sudėtinga) ir domėtis, kaip kurti technologijas, bei kaip jos gali pasitarnauti žmogui“, – atsiminimais, kurie paskatino ne tik savo karjerą šioje srityje plėtoti, bet ir rūpintis, kad kitos merginos taip pat tai pamatytų, dalijasi dr. A. Juškevičienė.

VU MIF mokslininkė dr. A. Juškevičienė. Asmeninio archyvo nuotr.

„Eurostat“ duomenys atskleidžia, kad 23,7 proc. Lietuvos informacinių ir komunikacinių technologijų specialisčių yra moterys. Lietuvos rezultatai yra geresni už Europos Sąjungos vidurkį, kuris yra 22 proc. Tačiau jeigu Europai pavyktų padvigubinti moterų dalį technologijų srityje iki maždaug 45 proc. iki 2027 m. tai padidintų BVP net 260–600 mlrd. eurų. Kodėl tai svarbu? Didesnis moterų įsitraukimas ne tik prisideda prie ekonominės naudos, verslo sėkmės ir lygybės visuomenėje, bet ir skatina visapusišką technologijų plėtrą ir inovacijas. Be to, didesnis moterų dalyvavimas technologijų kūrime ne tik teiktų naudos vartotojams, bet ir prisidėtų prie verslo organizacijų sėkmės – įmonės, kuriose yra bent 8 moterys iš 20 darbuotojų, pasiekia 15–34 proc. didesnį pelną iš inovatyvių produktų ir paslaugų, lyginant su įmonėmis, kurios neturi lyčių lygybės.

Dar vienas svarbus aspektas yra tai, kad moterys mano, jog inžinerija yra pernelyg sudėtinga ir rizikinga, kad atitiktų jų profesinius lūkesčius. Todėl svarbu suteikti moterims daugiau žinių apie inžinerijos studijas ir inžinerines profesijas. „Svarbu yra parodyti gerų pavyzdžių. Įkvepiančiomis istorijomis apie sėkmingą mokslininkių karjerą siekiama paneigti stereotipus, sudominti mergaites moksliniais tyrimais ir pateikti asmeninių pavyzdžių, koks įdomus ir įtraukiantis gali būti mokslo pasaulis“, – sako VU MIF mokslininkė dr. A. Juškevičienė.

Įkvepianti mokslininkės karjera: darbas prestižinėje laboratorijoje, koncentracija į akluosius

„Svarbiausia neprisileisti ir nepatikėti stereotipais, savo veikla įrodant jų absurdiškumą“, – drąsos merginoms bando įpūsti sėkmingą karjerą moksle daranti kita VU MIF mokslininkė Dr. Gerda Ana Melnik-Leroy. Jauna moteris jau vadovavo Lietuvos mokslo tarybos ir Europos sąjungos finansuojamiems moksliniams projektams. Nuo 2018m. su Prancūzijos edukacinių technologijų kompanija „EvidenceBased“ dirba ties kognityvinių mokslų ir dirbtinio intelekto sąveika, siekiant kurti inovatyvius edukacinius sprendimus. G. A. Melnik-Leroy Kognityvinių mokslų daktaro diplomą įgijo bei dirbo vienoje garsiausių srities institucijų – Paryžiaus Kognityvinių mokslų ir psicholingvistikos laboratorijoje. Nuo 2019 moksline veikla užsiima VU MIF Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institute.

VU MIF mokslininkė Dr. Gerda Ana Melnik-Leroy. E. Kurausko nuotr.

G. A. Melnik-Leroy, nagrinėjamų tyrimų tematika aktuali pasaulyje aktyviai besivystančių, o Lietuvoje tik užsimezgančių kognityvinių mokslų kontekste. Vienas iš jos atliekamo kalbinio tyrimų aspektų koncentruosis į ypatingą aklųjų gebėjimą suvokti kalbinę informaciją.

Pasak dr. G. A. Melnik-Leroy, neuromokslų tyrimai yra pateikę svarių įrodymų, kad esant visiškam aklumui, smegenyse atsiranda krosmodalinis plastiškumas, o vizualinis korteksas perima dalį garsinės kalbinės informacijos apdorojimo funkcijų: „Visgi dar nėra aišku, kokiuose apdorojimo lygmenyse šis aklųjų pranašumas pasireiškia. Be to, dar beveik nėra tyrimų, nagrinėjančių, kaip aklieji suvokia šnekos technologijomis sintezuojamą šneką. Ši tematika perspektyvi tiek praktine, tiek moksline prasme. Iš technologinės perspektyvos, tyrimai apie šnekos suvokimą leis gerinti šnekos sintezės kokybę, o svarbiausia – pritaikomumą įvairioms pasaulio kalboms ir klausytojų grupėms. Svarbu pabrėžti, kad geriau supratus, kaip informacija apdorojama neregių smegenyse, bus svariai prisidėta prie fundamentinių kognityvinės psichologijos ir psicholingvistikos mokslų ir bendražmogiškų kognityvinių mechanizmų supratimo.“

Lietuvoje gimusi ir augusi, sėkmingą tarptautinę karjerą vystanti mokslininkė siunčia linkėjimą tiems, kurie žavisi mokslu ir perskaitė šį tekstą iki galo: „Visiems, siekiantiems dirbti moksle (ar bet kur kitur), palinkėčiau apskritai negalvoti apie savo lytį, o koncentruotis į savo žinias, norus ir idėjas.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją