To priežastis - nusiųsti signalą į Marsą ir gauti atsakymą užtrunka nuo keleto minučių iki pusvalandžio, priklausomai nuo planetų tarpusavio padėties.
Marse važinėjantis Smalsutis autonomijos vis daugiau įgauna netgi misijos metu - pavyzdžiui, dabar jau gali pats atlikti visus veiksmus, reikalingus uolienų mėginių išgavimui lazerio pagalba ir tų mėginių paėmimui bei analizei.
Ateityje šis procesas tik spartės, kol galiausiai zondai naudos tikrai pažangų dirbtinį intelektą ir patys spręs, kaip atlikti misijų užduotis.
Taip teigia du „NASA Jet Propulsion Laboratory" mokslininkai.
Jų nuomone, ateityje kosminės misijos darysis vis sudėtingesnės, o zondams vis dažniau reikės reaguoti į greitai besikeičiančias aplinkos sąlygas, pavyzdžiui dulkių audrą Marse ar naują kometos čiurkšlę.
Nurodyti tinkamą reakciją iš Žemės taps neįmanoma tiesiog dėl signalų sklidimo trukmės, taigi zondai privalės sugebėti priimti sprendimus patys.
Tokia pažanga leis siųsti zondus ir už Saulės sistemos ribų, pavyzdžiui į Kentauro Proksimos sistemą, kur jie, dirbdami autonomiškai, galėtų vykdyti ilgas tyrimų misijas.
Šias idėjas pristatantis straipsnis publikuojamas žurnale „Science Robotics".