Mokslininkams pavyko išsiaiškinti, kokie ritualai būdavo atliekami laidojant savos bendruomenės narius, ir nustatyti pavienes medžiotojų-rinkėjų grupes. Atlikto tyrimo išvados reikšmingai papildo turimas įžvalgas į Europos populiacijų genetinės struktūros raidą.
Naujas DNR tyrimas padėjo išsiaiškinti, kaip akmens amžiaus laikotarpiu vienos Europoje gyvenusios bendruomenės nuolatos persipindavo, bet kitos taip ir liko izoliuotos, rašo scitechdaily.com. Tyrimo iniciatoriai, Upsalos universiteto mokslininkai, padedami tarptautinės komandos, pateikė naujų genetinių duomenų rinkinį, sudarytą ištyrus akmens amžiumi datuojamus Vidurio ir Rytų Europoje atkastus 56-ių asmenų palaikus. Tyrimo rezultatai ir išsamios išvados skelbiami žurnale „Communications Biology“.
Tarpdisciplininio tyrimo svarba
„Atliekant tokius tyrimus kaip šis, būtinos išsamios tarpdisciplininės diskusijos. Šis tyrimas ir ši diskusija buvo išskirtinai vaisinga“, – teigia tyrimui vadovavusi populiacijų genetikos specialistė Tiina Mattila iš Upsalos universiteto.
Istorinis kontekstas
Per pastaruosius 15 metų, apibendrinat anksčiau atliktus DNR tyrimus, pavyko sudaryti Europos, kokia ji buvo akmens amžiuje, vaizdą. Iki žemdirbystės išplitimo po Europą, įvairiuose Eurazijos regionuose gyveno skirtingos, tačiau tarpusavyje besimaišančios medžiokle ir maisto rinkimu besiverčiančios grupės. Tyrimas padėjo išsiaiškinti, kad tų medžiotojų-rinkėjų genų srautų persipynimą labiausiai lėmė geografinės aplinkybės.
Žemdirbystės sąsajos su genų srautu
Keletas ankstesnių DNR tyrimų, kuriuos atliekant buvo gilinamasi į situaciją Europoje priešistoriniais laikais, padėjo išsiaiškinti, kad žemdirbystės plitimas buvo stipriai susijęs su genų srautu iš Anatolijos. Genetiniu ir kultūriniu požiūriu tenai gyvenusi grupė gerokai skyrėsi nuo Europoje gyvenusių medžiotojų-rinkėjų. Vis dėlto skirtinguose geografiniuose regionuose žemdirbystė plito nevienodai, todėl Europoje gyvenusios etninės grupės maišėsi skirtingai.
„Genetinių linijų ir kultūrų persipynimo skirtumai gali atskleisti skirtingų grupių galios santykius“, – nurodo T. Mattila.
Giminystės ryšiai ir laidojimo papročiai
Naujojo tyrimo objektu tapo ir artimi giminaičiai.
„Dažnai linkstama manyti, kad bendri kapai yra šeimų kapavietės, tačiau, kaip teko pastebėti, taip yra ne visada. Tai rodo, kad netgi akmens amžiuje laidojimo papročiams įtakos turėjo ir kiti socialiniai veiksniai“, – teigia Helena Malmstrom, Upsalos universitete dirbanti archeologė.
Išsamus požiūris į genetikos raidą
Pastaraisiais metais ėmė formuotis daug visapusiškesnis požiūris į akmens amžiuje gyvenusių europiečių genetinę raidą. Naujasis tyrimas papildo šią sudėtingą dėlionę keliomis reikšmingomis detalėmis.
„Pavyko išsiaiškinti, kad kai kuriuose Europos regionuose, pavyzdžiui, Dniepro upės deltos srityje, daugybę tūkstantmečių gyveno izoliuotos medžiotojų-rinkėjų grupės. Jos su niekuo nesimaišė, nors daugelyje kitų Europos regionų gyvenusios bendruomenės tolydžio keitėsi, kai į jų gyvenamąsias teritorijas atvykdavo naujos žemę dirbančių žmonių grupės“, – sako Upsalos universiteto genetikos profesorius Mattias Jakobssonas.
