Pasak mokslininkų, ilgai svarstyta, kur – Škotijoje ar Lietuvoje – pastatyti penktąjį pasaulyje magnetometrą. Amerikiečiams pasirinkus Baisogalą, Lietuva tapo globalinio žemės magnetinio lauko matavimo registro sistemos dalimi.
„Negali būti įmonių, intensyvaus transporto, elektros linijų. Mūsų vieta atitiko reikalavimus. Gal todėl, kad čia yra gyvulininkystės institutas, kad čia atliekami moksliniai tyrimai su gyvūnais“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės instituto direktorė Violeta Juškienė.
Magnetometras fiksuoja lokalinio žemės magnetinio lauko dažnius. Manoma, kad magnetinio lauko svyravimai veikia žmogaus emocijas, gali sukelti ne tik infarktą, kraujagyslių ligas, bet ir smurto protrūkius. Magnetometras suteiks galimybę matuoti ir gyvūnų jautrumą magnetiniam laukui. Tai ypač svarbu, kai gyvūnai naudojami gydymo tikslams, pavyzdžiui, žirgai – hipoterapijai.
Mokslininkų teigimu, magnetometras padės atskleisti ryšį tarp magnetinio lauko svyravimų ir žmogaus sveikatos bei gyvūnų elgsenos.
„Leis perspėti tam tikrų ligų suaktyvėjimą ir laiku imtis gydytojams ar patiems asmenims, ypač sergantiems širdies ligomis, priemonių apsisaugoti nuo žalingo magnetinio lauko poveikio, kai turim saulės audras ir sužadintą globalinį magnetinį lauką“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas Alfonsas Vainoras.
Kol kas trūksta lėšų įsigyti programinę įrangą, nors Kauno technologijos universiteto mokslininkų metodika jau sukurta. Planuojama, kad gavus europinių lėšų po dvejų metų informacija apie magnetinio lauko poveikį internete bus prieinama kiekvienam.
