„Siekiame parodyti, kad kosmosas nėra toks tolimas ir nepasiekiamas Lietuvai, kad kosminės technologijos jau yra naudojamas čia ir dabar. Vaikams kalbame apie kosmosą paprastai, suprantama kalba, naudodami realius pavyzdžius ir vaizdingus palyginimus iš jų kasdieninio patyrimo ir iš to, ko jie mokosi pamokose“ – pasakoja misijos technikos vadovas Laurynas Mačiulis. – Pasak jo, vaikai dar nepamiršę svajoti. Jie neturi išankstinių nusistatymų, jie domisi viskuo, yra smalsūs, domisi palydovu, ką jis darys kosmose, kokiu greičiu skris, ką jis veiks, kodėl tai svarbu Lietuvai.
Anot L. Mačiulio, susitikimu metu Lietuvos moksleiviai susipažįsta su palydovo misija ir yra skatinami domėtis tiksliaisiais mokslais, kosmoso tyrimais apskritai, jų teikiama nauda visuomenei. Pirmojo lietuviško palydovo kūrėjai tikisi, kad galbūt ateityje jų darbai ir istorinė misija įkvėps jaunuosius talentus siekti karjeros būtent mažųjų kosmoso palydovų srityje.
Po susitikimų Kauno klinikose ir Kauno klinikų Kraujo centre su jaunaisiais pacientais ir personalu L.Mačiulis domėjosi, kaip surenkamas, saugojamas ir testuojamas kraujas. „Po pokalbio su personalu supratau, kokia rimta problema yra kraujo trūkumas ir kokį prasmingą darbą šie žmonės dirba, ragindami visuomenę tapti neatlygintinais kraujo donorais. Tuo pačiu kai kurie komandos nariai tapo kraujo donorais“,- teigia L.Mačiulis.
„Jungtinėse Amerikos Valstijose vaikai jau sėkmingai kuria įvairius mažuosius palydovus, keli iš jų net paleisti į kosmosą. Lietuvoje irgi jau organizuojamos bepiločių aparatų ir cansat tipo nanopalydovų (palydovėlių, telpančių į skardinės dėžutę) varžybos, kuriose gali dalyvauti ir moksleiviai, todėl perspektyva gana aiški. Privalome skatinti moksleivius domėtis kosmoso technologijomis nuo ankstyvo amžiaus, turime skatinti kūrybinį mastymą, sudominti juos technine kūryba“, – mintimis dalinosi L. Mačiulis.
Iki šiol „Lituanica SAT-1“ kūrėjai apsilankė Garliavos Jonučių vidurinėje mokykloje, Panevėžio vaikų globos namuose ir Kauno Petrašiūnų pagrindinėje mokykloje. Artimiausiu metu jaunieji mokslininkai ketina aplankyti ir kitas Lietuvos mokyklas. Jeigu norite pasikviesti „LituanicaSAT-1“ kūrėjus į savo mokyklą, registruokitės el. paštu justinas@kosmonautai.lt.
„LituanicaSAT-1“ palydovą kuria daugiau nei 30 narių komanda, sudaryta iš įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, jaunų lietuvių mokslininkų, inžinierių, fizikų, programuotojų, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Vilniaus universitetui bendradarbiaujant su VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ į Žemės orbitą paleistas palydovas „LituanicaSAT-1“ atliks pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, išbandys lietuvių sukurtas technologijas ir testuos alternatyvius energijos šaltinius ekstremaliomis sąlygomis.
Ryšį su palydovu užmegzti galės kiekvienas lietuvis. Tereikia radijo stotelėje palydovui skriejant orbita nustatyti atitinkamus dažnius: FM Radijo švyturio dažnis: 437,275 MHz (šaukinys LY5N); FM balso retransliatoriaus dažniai: į palydovą – 145,950 MHz, iš palydovo – 435,180 MHz; Subtoninis raktas (CTCSS/PL) – 67 Hz.
