Žmogaus vergas
Pats žodis „robotas“ buvo sugalvotas čekų rašytojo Karelo Čapeko dar 1920 metais. Savo fantastinėje knygoje jis rašo apie į žmones panašias mašinas, kurios pagal pirminį autoriaus sumanymą turėjo vadintis „laboriais“ (lietuviškas atitikmuo – darbininkas), tačiau vėliau pervadino juos robotais nuo čekiško žodžio „rabota“, kuris turi panašią reikšmę kaip lietuviškas žodis „lažas“.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Biomechanikos katedros vedėjas Julius Griškevičius pasakoja, kad pagal techninį apibrėžimą robotas yra mechaninis aparatas, galintis atlikti užprogramuotas fizines užduotis. Dėl to robotai ypač naudingi pramonėje – jie gali dirbti žmogui kenksmingoje aplinkoje ir tą patį veiksmą monotoniškai atlikinėti kad ir 24 valandas per parą visiškai nepavargdami. Robotai taip pat išvengia tokių žmogiškų savybių, kaip čiaudulys, drebulys ar nevalingi raumenų trūkčiojimai, tad jie gali pagelbėti tiems, kurių darbas medicinos srityje yra itin atsakingas – chirurgams.
Robotas chirurgas – ar tai įmanoma?
Pirmieji robotai medicinos istorijoje atsirado maždaug prieš 25-erius metus. 1988-aisiais vienoje Jungtinių Amerikos Valstijų ligoninėje pradėtas naudoti robotas, kuris medicinos darbuotojams į jiems reikiamą vietą pristatydavo vaistus ar kitas reikiamas priemones. Nors pradėta nuo tokių nedidelių dalykų, technologijų tobulėjimas skatino medikus pagalvoti apie robotus, kurie galėtų pagelbėti ar net patys atlikti sudėtingas operacijas.
Vienas pirmųjų robotų operacinėje atsirado 1990 metais, kai ortopedas Williamas Bargaras ir veterinaras Howardas Paulas sukūrė robotinę chirurginę sistemą sąnarių keitimo operacijoms atlikti – „Robodoc“. Tais pačiais metais atlikta pirmoji klubo sąnario pakeitimo operacija šuniui, o 1992-aisiais – žmogui. Per kiek daugiau nei 20 metų ši chirurginė sistema jau atliko 28 tūkstančius operacijų, o jos išradėjas ir tobulintojas W. Bargaras gavo ne vieną apdovanojimą už inovacijas medicinoje.
Tiesa, robotą valdyti turėjo patyręs chirurgas, tačiau jo darbą ir pacientų skausmus nauja technologija gerokai palengvino. Robotinės sistemos operacijas atlieka kelis kartus greičiau negu žmonės ir išvengia nenumatytų netikslumų. Vienas didžiausių pranašumų – robotų gebėjimas operacijos metu atlikti labai mažus pjūvius, dėl ko sumažėja randai ir trumpėja reabilitacijos laikotarpis. Kiti privalumai: visiškas sterilumas, mažesnė komplikacijų ar mirties ant operacinio stalo tikimybė.
Operacija – tarsi vaizdo žaidimas
Robotizuota chirurgija – tai operacijų atlikimas naudojantis chirurginiais robotais. Taip atliekama operacija tampa panaši į vaizdo žaidimą, nes joje naudojamas kompiuterinis valdymo įrenginys – konsolė. Chirurgas naudojasi dvimačiais ar trimačiais operacinės zonos vaizdais ir, stebėdamas bei valdydamas manipuliatorių judesius monitoriuje, perkelia veiksmus į paciento kūną. Gydytojas prie konsolės gali ne tik atlikti atvirą ar minimalios invazijos operaciją, kuri gali būti ir nuotolinė – atliekama internetu iš bet kurio pasaulio kampelio, bet ir prieš ją atlikti namų darbus ar „apšilimą“. Kompiuterinės pooperacinio duomenų kaupimo sistemos išsaugo ir apdoroja visą apie paciento organizmą sukauptą informaciją, o kokybės valdymo sistema padeda išvengti klaidų ir, kaip įmanoma, pagerinti visas chirurgines procedūras.
VGTU docentas Julius Griškevičius pasakoja, kad ateityje robotai medicinoje vis labiau populiarės ir asistuos įvairiose klinikinėse srityse. Šiuo metu pagrindinės jų naudojimo sritys yra neurochirurgija, ortopedija, spindulinis gydymas ir laparoskopinės operacijos.
„Robotai padeda individualizuoti mediciną ir pritaikyti sprendimus konkretiems pacientams pagal jų anatominius ypatumus. Pavyzdžiui, jau dabar galima nuskenuoti žmogų specialiu aparatu ir pagal gautą vaizdą suprojektuoti bei pagaminti jam reikalingą specifinį implantą, o ne naudoti standartinį, – sako VGTU Biomechanikos katedros vedėjas. – Dar vienas itin svarbus robotų tikslas – pagelbėti atlikti kuo daugiau pasiruošimo operacijai procedūrų ar tiesiog paruošti kuo daugiau namų darbų, kad chirurginė invazija būtų kaip įmanoma trumpesnė ir paprastesnė. Taip sutrumpinamas ir gijimo laikotarpis.“
Medicinos ateitis – ląstelių chirurgija
Viena prioritetinių ateities medicinos krypčių – nanomedicina arba pažeistų ląstelių gydymas. Robotas padeda aptikti tikslią ligos židinio vietą ir paveikti ją ląstelių tikslumu. Tai ypač svarbu diagnozuojant ir gydant onkologines ligas.
„Chemoterapija, švitinimas veikia visą žmogaus organizmą ir naikina net sveikuosius audinius. Spartus nanotechnologijų plėtojimas medicinoje leis sukurti įrankius, kuriais bus galima aptikti organizme esančias vėžines ląsteles ir nanorobotikos instrumentais itin tiksliai paveikti pažaidos vietą, pavyzdžiui, sunaikinti vėžinę ląstelę lazeriu ar paveikti ją vaistais“, – sako dr. Julius Griškevičius. Tiesa, jis pabrėžia, kad praktinio tokio gydymo taikymo nevertėtų tikėtis dar bent kelis dešimtmečius, tačiau technologijoms vis labiau skverbiantis į medicinos sritį, modernių gydymo būdų gali atsirasti ir anksčiau.
