Visgi Europos kontekste Lietuvos mokslininkai atrodo ganėtinai gailestingi – Europos Sąjungoje tais pačiais metais mokslo ir kitais tikslais sunaudota apie 12 mln. gyvūnų, taigi, Lietuvai tenka tik 0,05 proc. visų mokslo aukų. Palyginimui, Lietuvos mokslininkai sudaro apie 0,5 proc. visų Europos mokslininkų, todėl galima būtų teigti, jog Lietuvoje mokslininkai gyvūnus naudoja dešimt kartų rečiau.
Lietuvos Maisto ir veterinarijos tarnybos interneto puslapyje nurodomos septynios bandomųjų gyvūnų naudojimo įstaigos: Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnyba, Lietuvos veterinarijos akademija, Kauno medicinos universitetas (du pastarieji susijungė į Lietuvos sveikatos mokslų universitetą), Lietuvos kūno kultūros akademija, Vytauto Didžiojo universitetas, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centras ir Vilniaus universiteto Biochemijos institutas.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2008 metais didžioji dalis Lietuvos laboratorijose sunaudotų gyvūnų buvo graužikai (3827 pelės (68,56 proc.), 1194 žiurkės (21,39 proc.), 93 jūrų kiaulytės (1,67 proc.), 199 triušiai (4 proc.) , 149 šaltakraujai gyvūnai (žuvys ar varliagyviai, 2,67 proc.), 80 kiaulių (1,43 proc), 40 paukščių (0,71 proc.).
Kariuomenės mokymuose – kiaulės
Įdomu tai, kad mokymo tikslais gyvūnus naudoja ir Lietuvos kariuomenė. Krašto apsaugos ministerijos atstovė Asta Galdikaitė tvirtino, kad kariuomenė ugdymo tikslais naudoja kiaules. Gyvūnai naudojami kursuose, skirtuose karo gydytojams ir karo gydytojų padėjėjams bei sužeistųjų mūšyje gyvybės palaikymo kursuose.
Mokymų metu karo gydytojai mokomi atlikti neatidėliotinus gyvybę gelbstinčius chirurginius veiksmus (pvz., krikotiroidotomiją ir tracheostomiją, pleuros ertmės punkciją ir drenažą, arterinio kraujavimo stabdymą, perikardo punkciją, venesekciją, siūti raumenų ir odos pirminę siūlę), gydytojų padėjėjai mokomi asistuoti chirurginiams veiksmams. Per metus Karo medicinos tarnyba sunaudoja iki 16 kiaulių. Mokymams stengiamasi naudoti kiaules, kurių masė yra panaši į žmogaus.
Kiaules mokymo tikslams karo medikai naudojo nuo 2006 iki 2009 metų, o nuo 2012 metų mokymai bus atnaujinti. Mokymai vykdomi bendradarbiaujant su Veterinarijos akademija, kurie reikiamų parametrų kiaules nustatytu laiku atgabena į sutartą vietą, o po mokymų kūnus išgabena.
Ateityje karo medikai planuoja mokymus išplėsti remiantis užsienio šalių praktika ir mokytis šautinių žaizdų tvarkymo – į kiaules šaudoma, o medikai atlieka skubius būtinuosius veiksmus. „Jos yra nuskausmintos, anestezuotos, nesąmoningos. Į gyvas, lakstančias ne, jokiu būdu nešaudoma“, sakė Karo medicinos tarnybos gydytoja Greta Bačėnienė. Gyvūnų nejautra pasirūpina Veterinarijos akademijos anesteziologas.
Benamiai gyvūnai mokslui netinkami
Nuo 1997 metų Lietuvoje draudžiama mokslui naudoti gyvūnus iš prieglaudų. Tačiau ar tikrai šis sprendimas yra naudingas mokslui?
Tapatybės atskleisti nenorėjęs chirurgas tvirtino, kad nuo to laiko, kai „šuo tapo geriausiu žmogaus draugu“, t.y., draudimo naudoti benamius gyvūnus mokslo tikslams įsigaliojimo, medikai perėjo prie naujų modelių eksperimentams atlikti. Pagal dabartinius įstatymus mokslo reikmėms leidžiama naudoti tik iš veisimo ar tiekimo įmonės pristatyti eksperimentiniai gyvūnai. Eksperimentams draudžiama naudoti benamius gyvūnus, nors kiekvieną mėnesį vien Vilniuje „Grinda“ tokių užmigdo apie 10-15 gyvūnų.
Kaip modeliai naujiems tyrimams chirurgijos srityje paprastai pasirenkamos kiaulės, avys, triušiai, tačiau visiems jiems bendras vienas trūkumas – tokie gyvūnai yra brangesni nei benamiai šunys. Tiesa, fiziologiniu požiūriu kiaulės ir avys žmogui yra artimesnės, todėl atliekant tyrimus su šiais gyvūnais ir rezultatai yra labiau pritaikomi klinikoje, naudingesni. Be to, benamiai gyvūnai vargiai tinkami mokslo tikslams ir dėl to, kad jų gyvenimo aplinka nekontroliuojama, jie gali būti ligoti, nusilpę.
Beje, palyginus mokslo finansavimą Europoje ir Lietuvoje galbūt teisinga būtų daryti išvadą, jog Lietuvos mokslininkai gyvūnams nėra gailestingesni – galbūt jie tiesiog neišgali atlikti eksperimentų ir realizuoti gerų idėjų (kitaip tariant, sunaudoti daugiau gyvūnų) dėl to, kad stinga finansavimo. Mokslininkas, atsisakęs atskleisti tapatybę, sakė, kad jeigu pinigų būtų pakankamai ir būtų mokslinė idėja, gyvūnų sunaudojimas galėtų gerokai padidėti, o kuomet mokslo situacija tokia, kad dėl kelių milijonų litų turi konkuruoti visi Lietuvos mokslininkai, apie pilnaverčius tyrimus kalbėti sunku.
Pirmiausiai – alternatyvos
Dėl santykinai didelės kainos, nepatogumų tyrimams naudojant gyvūnus (taikomi gana griežti reikalavimai, būtinos specialios laikymo sąlygos) mokslininkai gana dažnai renkasi alternatyvas – tyrimams naudoja ląsteles, audinius. Tokio pasirinkimo reikalauja ir Lietuvos įstatymai, nurodantys, kad tyrimai su gyvūnais gali būti atliekami tik tuomet, kai tyrimo negalima atlikti kitaip. Žmogaus ląstelės ir audiniai tyrimo tikslais gali būti gaunami iš biopsijų ar auginamos ląstelių kultūros, gyvūnų ląsteles taip pat galima kultivuoti, tačiau jeigu tyrimui reikalingi gyvūno audiniai (pvz., širdies ar skeleto raumuo), be gyvūno aukos paprastai neapsieinama.
Lietuvoje esama ir laboratorijų, kuriose lygiagrečiai vykdomi tyrimai su ląstelėmis bei su gyvūnais: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto Ląstelių kultūrų laboratorijoje fundamentalūs plyšinių jungčių, jungiančių miokardo ląsteles, tyrimai atliekami su laboratorijoje auginamomis „nemirtingomis“ HeLa ar kitų linijų ląstelėmis, o praktinės šių jungčių pritaikymo galimybės bandomos su triušiais – tiriama, kaip šiomis jungtimis „praturtintų“ ląstelių injekcijos padeda regeneruoti širdies raumenį po infarkto.
Laboratorijos vadovo dr. Arvydo Skeberdžio teigimu, negalima teigti, kad Lietuvos mokslininkai laboratorinių gyvūnų sunaudoja mažiau – taip jau yra, kad esant prastesnei finansinei situacijai daugiau mokslininkų siekia karjeros srityje, kur mokslinio darbo sąnaudos yra mažesnės, o humanitariniuose mokslo darbuose jos apskritai minimalios. „Lietuvoje labai nedaug mokslininkų dirba su gyvulėliais, o kas dirba, tai aš manau, nužudo tiek pat, nes tu privalai atlikti tam tikrą statistiškai minimalų bandymų skaičių kad kažką įrodytum. Be to, žmonės daugiau dirba su ląstelėmis – su jomis pasiekiamas gilesnis mokslinių tyrimų lygis, ir problemų mažiau“, sakė mokslininkas. Pasak jo, įdomiau būtų palyginti kiek gyvūnų sunaudoja vienas gyvybės mokslų tyrimus Lietuvoje ir Europoje atliekantis mokslininkas.
„Daug gyvūnėlių sunaudojama ikiklinikiniams vaistų tyrimams. Lietuvoje niekas tokių neatlieka. Dabar kuriama laboratorija, kuri pirmoji Lietuvoje oficialiai atlikinės užsakomuosius farmacijos įmonių tyrimus. Tai turėtų padidinti gyvūnų sunaudojimą, nes kiekvienam naujam vaistui reikia išskersti daugybę gyvūnėlių – toksines, letalines dozes nustatyti, nuodyti juos reikia, organus naudoti, fiziologiją matuoti ir taip toliau. Lietuvoje tokių rutininių tyrimų nėra“, pasakojo A. Skeberdis.
