Pirmasis palydovas – „ProtoMéthée-1“, sukurtas Prancūzijos palydovų operatorei „Prométhée Earth Intelligence“, bus naudojamas Žemės stebėjimui ir pateiks didelės raiškos vaizdus. „ProtoMéthée-1“ turi integruotą 1,5 m rezoliucijos kamerą, rašoma pranešime spaudai.
Surinkti duomenys bus naudojami miškų gaisrų aptikimui ir sekimui, miestų planavimui, dykumėjimo procesų kontrolei, ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugai ir gynybai ir kt.
Antrasis palydovas – „NinjaSat“ – bendros misijos su didžiausiu Japonijos mokslinių tyrimų institutu RIKEN, „Mitsui Bussan Aerospace“ dalis. Dvejus metus truksianti misija žemojoje orbitoje tyrinės juodąsias skyles, neutronines žvaigždes ir pulsarus.
Šiai misijai „NanoAvionics“ inžinieriai sukūrė M6P palydovų platformą, kurios techninės galimybės leidžia fiksuoti ryškius rentgeno spindulių šaltinius.
Trečiasis palydovas MP42, sukurtas neatskleistam „NanoAvionics“ klientui, orbitoje testuos technologijas. Tai – palydovas rekordininkas. Skalbimo mašinos dydžio MP42 sveria virš 120 kg ir yra sunkiausias iki šiol į kosmosą paleistas „NanoAvionics“ palydovas.
Nors šie metai „NanoAvionics“ su 16 sėkmingai kosmosą pasiekusių ir ten besidarbuojančių palydovų buvo itin produktyvūs, dar keli naujausi palydovai iki metų galo bus pristatyti klientams.
Mažieji palydovai – naujausios juodųjų skylių stebėjimų galimybės
Juodosios skylės yra dariniai, iš kurių negali ištrūkti net šviesa, joms taip pat būdingas laiko ir erdvės išsikreipimas. Ekstremalūs reiškiniai, vykstantys apie juodąsias skyles, taip pat turi įtakos didelio masto procesams kosmose.
Skiriami du juodųjų skylių tipai – žvaigždinės juodosios skylės, kurios atsiranda iš masyvių žvaigždžių po supernovų sprogimų, ir supermasyvios, kurios randamos galaktikų centre.
Pavyzdžiui, mūsų Paukščių Tako galaktikos supermasyvi juodoji skylė vadinama Šaulio A* – jos masė net 4,3 milijono kartų didesnė už mūsų Saulės. Kalbama ir apie mikroskopines juodąsias skyles, tačiau tokių mokslininkai dar nėra atradę.
Teoriškai juodosios skylės aprašytos prieš daugiau nei 100 metų. Tačiau jų egzistavimas atrodė toks neįtikėtinas, kad net garsus Albertas Einsteinas kurį laiką abejojo, kad juodosios skylės įmanomos.
Nors būtent bendroji A. Einsteino reliatyvumo teorija numatė jų egzistavimą ir net atvėrė kelią jų atradimui. Tiesa, juodųjų skylių egzistavimas, remiantis stebėjimais, patvirtintas tik 1964 m., o 2019 m. paviešinta pirmoji istorijoje juodosios skylės nuotrauka.
Nors mokslininkai visame pasaulyje (žinoma, ir Lietuvoje) tyrinėja juodąsias skyles, dar labai daug apie jas nežinome. Pavyzdžiui, iki šiol neaiški supermasyvių juodųjų skylių kilmė, kaip ir kada juodosios skylės išgaruoja (arba „numiršta“), kas tiksliai atsitinka, jei kas nors patenka į juodąją skylę ir t.t. Todėl juodųjų skylių tyrimai yra labai aktualūs.
Juodosios skylės yra rentgeno spindulių šaltiniai. Todėl jos stebimos ir rentgeno spindulių diapazone.
Kadangi stebėjimus iš Žemės gali sutrikdyti planetos atmosfera, tyrimai keliasi į kosmosą – šios „NinjaSat“ misijos atveju, į žemąją planetos orbitą. Kadangi mažieji palydovai gali suteikti naujausias technologines galimybes už daug mažesnę kainą, vis dažniau stebėjimams pasirenkami būtent jie.
Mažieji palydovai gali aptikti rentgeno spinduliuotę. Be to, naudojant specialius rentgeno teleskopus, galima net apskaičiuoti rentgeno spindulių kiekį. Šie duomenys mokslininkams suteikia galimybę ne tik aptikti naujus rentgeno spindulių šaltinius, bet ir juos nuodugniau studijuoti.
„NinjaSat“ taikiniai – ryškiausi rentgeno šaltiniai
Rentgeno spindulių šaltinių šviesumas dėl įvairių priežasčių su laiku svyruoja. Stebint tą patį objektą ilgą laiką, atsiranda daugiau galimybių atrasti naujus reiškinius. „NinjaSat“ turi tokį lankstumą.
Šios bendros „NanoAvionics“ ir RIKEN, „Mitsui Bussan Aerospace“ misijos taikiniai:
- Krabo pulsaras – greitai besisukanti neutroninė žvaigždė;
- Skorpiono X-1 – dvinarė žvaigždė, kurią sudaro 1,4 Saulės masės neutroninė žvaigždė ir 0,4 Saulės masės žvaigždė;
- Gulbė X-1 – juodoji skylė Gulbės žvaigždyne;
- Circinus X-1 – dvinarė žvaigždžių sistema;
- Kentauro X-3 – pulsaras, pirmasis atrastas rentgeno pulsaras;
- SMC X-1 – neutroninė žvaigždė.
„Tai – ryškiausi rentgeno šaltiniai, aptikti, kai rentgeno spindulių astronomija tik atsirado. Žymėjimas „X-1“ reiškia, kad objektai yra ryškiausi savo žvaigždynuose (tame dangaus regione)“, – sako „NanoAvionics“ produktų inžinierius Edvinas Marcinkevičius.
Krabo pulsaras – prieš maždaug 1000 metų sprogusios žvaigždės likutis, kurio centre yra greitai besisukantis pulsaras. Iš šio pulsaro išsiskiriančios didelės energijos dalelės skleidžia rentgeno spindulius ir ryškiai šviečia. Kadangi šviesumas laikui bėgant yra stabilus, rentgeno astronomai paprastai naudoja Krabo pulsarą sukalibruoti teleskopams.
Kiti objektai yra dvinarės žvaigždžių sistemos, kuriose žvaigždė sukasi aplink juodąją skylę arba neutroninę žvaigždę. Stebėdami juos su „NinjaSat“, mokslininkai gali geriau suprasti, kaip medžiaga patenka į juodąsias skyles ar neutronines žvaigždes, veikiant stipriai gravitacijai.
„Astronomija skirta visiems pasaulio gyventojams. Todėl bus sukurta edukacinė programa, kurioje bus galima naudoti „NinjaSat“ astronominiams stebėjimams su mokiniais arba studentais“, – džiaugiasi RIKEN vyr. mokslininkas Toru Tamagawa.
