Įmonės komanda į prestižinę konferenciją buvo atrinkta tarp 5 geriausių išmaniosios medicinos sprendimus kuriančių įmonių ir pakviesta pristatyti pranešimą apie unikalią savo sukurtą dirbtinio intelekto sistemą, skirtą gydyti sudėtingiausių būklių pacientus, kuriems reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.
Kartu su lietuviais pranešimus skaitė tokios sveikatos technologijų sektoriaus kompanijos, kaip „Novartis Foundation“, „Microsoft“ ir „Deloitte“, „Roche“, „Baidu“, „Astra „Zeneca, „Google“, „Facebook“. „IBM“, „Nvidia“. Taip pat tokios mokslo bei nevyriausybinės organizacijos, kaip Harvardo bei Oksfordo universitetai, Pasaulio sveikatos organizacija, UNICEF, Jungtinės Tautos.
„Šis pripažinimas mums yra labai svarbus. Džiaugiamės, kad galime ne tik pagerinti pacientų būklę ir palengvinti gydytojų darbą, bet ir parodyti, kad Lietuva kuria pasaulinio lygio inovatyvius dirbtinio intelekto sprendimus“, – atsiųstame pranešime spaudai teigia Jokūbas Drazdas.
Technologija pasitarnavo COVID-19 pacientų gydymui
Lietuvių įmonė jau daugelį metų kuria dirbtinio intelekto technologijas įvairiuose sektoriuose, tačiau dar 2019 m. pradėta kurti išmaniosios medicinos technologija, skirta dirbtinei plaučių ventiliacijai, susilaukė ypatingo dėmesio pasauliniu mastu.
2019 metais įmonė, bendradarbiaudama su Respublikine Vilniaus universitetine ligonine, pradėjo kurti produktą, optimizuojantį dirbtinės plaučių ventiliacijos procesą. Pasitelkiant mašininio mokymosi metodus sukurta sistema, kuri padėjo užtikrinti COVID-19 pacientų stebėjimą intensyviosios terapijos skyrių palatose pandemijos įkarštyje ir šimtams ūminiu kvėpavimo nepakankamumu sergančių pacientų sumažinti dirbtinės plaučių ventiliacijos trukmę, galimų komplikacijų riziką.
„Sprendimo poreikis atsirado dar prieš pandemiją, tačiau didžiausia jo nauda išryškėjo pandemijos metu atsiradus daugiau pacientų, kuriems buvo būtinas gydymas dirbtine plaučių ventiliacija. Kiekvieno iškvėpimo ir įkvėpimo metu medicinos prietaisai fiksuoja daugybę parametrų, kurie įprastai ligoninėse niekur nėra kaupiami. Labai yra svarbu užtikrinti, kad dirbtinės plaučių ventiliacijos kvėpavimo ciklo dalys (įpūtimas, iškvėpimas) kuo tiksliau atitiktų paciento savarankiško kvėpavimo pastangas.
Ligoninės personalas, prižiūrintis daug pacientų, ne visada yra pajėgus išanalizuoti didžiulį, nuolat atsinaujinančių duomenų kiekį iš medicininės įrangos, susieti visų prietaisų rodomus parametrus, įvertinti jų sąsajas ir pagal tai individuliai kiekvienam pacientui pritaikyti dirbtinės plaučių ventiliacijos metodiką. Dirbtinio intelekto sistemos, kaupiančios ir analizuojančios didelės apimties duomenis, geba daug greičiau pastebėti ir tinkamai vertinti nuolat kintančią paciento kvėpavimo sistemos būklę intensyviosios terapijos skyriuje“, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovas profesorius Saulius Vosylius.
Profesoriaus S.Vosylius teigimu, dirbtinio intelekto sistema, kuri yra pritaikyta dirbtinei plaučių ventiliacijai, gali ne tik palengvinti medicinos personalo darbą, bet taip pat – užtikrinti pacientui geresnę plaučių ventiliacijos kokybę ir taip sumažinti mechaninio poveikio riziką anksčiau ligos pažeistiems plaučiams.
Svarbus renginys, žengiant į tarptautines rinkas
„Esu tikras, kad šis renginys yra tik pirmas žingsnis, įžengiant į tarptautines rinkas. Turime didelių planų ir manome, kad savo sprendimais, dirbtinio intelekto pagalba galime pasaulį padaryti tvaresnį“, – teigia įmonės vadovas J. Drazdas.
Konferencijoje buvo nagrinėtos tokios temos, kaip skaitmeninės technologijos ir dirbtinis intelektas gali padėti lėtinių ligų gydymui, moterų sveikatai, didelis dėmesys skirtas individualizuotai sveikatos priežiūrai, apžvelgti kibernetinio saugumo ir privatumo iššūkiai bei kitos aktualios temos, pristatyti įvairūs išmaniosios medicinos sprendimai.
