aA
Lietuvoje susidomėjusi neuromokslų pasauliu, Aurina Arnatkevičiūtė šios sferos žinias ir įgūdžius gilino doktorantūros studijose Australijoje, rašoma pranešime spaudai. Studijuodama Monash universitete jaunoji mokslininkė su kolegomis tyrinėjo žmogaus smegenų veiklą. „Mano vizija – psichinių ligų diagnostikos bei gydymo patobulinimas. Tai būtų gydymas, pritaikytas kiekvieno paciento biologinėms savybėms ir poreikiams“, – sako ji.
Aurina Arnatkevičiūtė
© Asmeninins albumas

- Koks buvo Jūsų kelias į neuromokslų pasaulį?

- Mano studijų kelias į neuromokslų pasaulį buvo netiesinis ir pakankamai netradicinis: jis prasidėjo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete.

Vėliau, norėdama pakreipti savo darbus gamtos mokslų link, magistro studijoms pasirinkau VU Neurobiologijos programą. Džiugu, kad ši programa suteikė galimybę studijuoti skirtingų sričių absolventams – turint omenyje, kad neuromokslai apjungia biologijos, informatikos, fizikos, chemijos ir psichologijos sritis. Be to, suburiant studentus iš skirtingų sferų yra lengviau sukurti bendradarbiavimui tinkamą aplinką.

Magistrantūros studijas vainikavo tyrimas, kurio metu naudojant elektroencefalografijos metodą kartu su kolegėmis tyrėme, kaip skiriasi vyrų ir moterų smegenų aktyvumas atliekant erdvines kognityvines užduotis.

- Gilinti žinių išvykote į tolimąją Australijoje. Kodėl rinkotės šią šalį?

- Doktorantūros studijų užsienyje idėją puoselėjau pakankamai ilgai. Tačiau konkrečios šalies ir miesto pasirinkimas buvo nulemtas asmeninių priežasčių, kadangi mano sužadėtinis jau buvo pradėjęs studijas Melburne. Studijų kryptį ir universitetą rinkausi atsižvelgdama į kolegų rekomendacijas. Taip pat baigusi magistrantūros studijas Lietuvoje, pirmojo vizito į Australiją metu, tris mėnesius praleidau praktikuodamasi laboratorijoje, kurioje vėliau nusprendžiau studijuoti doktorantūrą.

- Kokios Jūsų tyrimų kryptys?

- Mano doktorantūros tyrimų tema – genetiniai smegenų tinklų žymekliai. Turėjome galimybę nagrinėti ryšius tarp struktūrinių smegenų tinklų bei ieškoti potencialių genetinių žymeklių, susijusių su tam tikromis jų savybėmis. Tokio pobūdžio tyrimai dažniausiai vykdomi ieškant bendrinių dėsningumų bei siekiant nustatyti potencialius taikinius tolimesniems genetiniams tyrimams, kurių pagrindinis tikslas susijęs su psichinių ligų diagnostika bei gydymu.

- Kokius klausimus paliečiate šiame tyrime?

- Vienas iš tyrimo klausimų – kurie smegenų ryšiai yra labiausiai sąlygojami genetinių veiksnių? Nustačius smegenų ryšių paveldimumo laipsnį, galima tyrinėti, kaip skiriasi sujungtų sričių genų ekspresija bei įvertinti skirtumus tarp individų, turinčių skirtingą genetinę riziką psichiniams sutrikimams. Tokiu būdu bandoma susieti pakankamai atskiras neuroanatomijos, genetikos bei psichologijos sritis ir padėti atskleisti genetinių faktorių įtaką smegenų tinklams.

Aurina Arnatkevičiūtė
Aurina Arnatkevičiūtė
© Asmeninins albumas

- Kokios ateities vizijos Jūsų tyrinėjamoje srityje?

- Didžioji vizija – psichinių ligų diagnostikos bei gydymo patobulinimas remiantis objektyviais neurobiologiniais faktoriais ir orientuojantis į individualizuotą gydymą. Tai būtų gydymas, pritaikytas kiekvieno paciento biologinėms savybėms ir poreikiams.

Žinoma, atsižvelgiant į psichinių ligų daugialypiškumą, tai yra labai ambicingas tikslas, tačiau iškeldami sudėtingus tikslus turime galimybę įgyvendinti mažesniuosius ir išmokti kažką naujo.

- Matote neuromokslų raidą. Kaip lietuvių mokslininkai galėtų pasinaudoti pasaulinėmis galimybėmis?

- Pastarąjį dešimtmetį neuromokslų sritis smarkiai keitėsi – naudojamos technologijos tobulėja ir brangsta, reikalingas vis didesnis tiriamųjų skaičius, duomenų apdorojimas reikalauja didelių laiko bei techninių sąnaudų. Suprantama, kai kada Lietuvos neuromokslininkams gali kilti su tuo susijusių iššūkių, tačiau tokiu atveju yra alternatyvų, pavyzdžiui, dalyvavimas tarptautinėse iniciatyvose, leidžiančiose naudotis atviros prieigos duomenimis. Tuomet kokybiškam moksliniam darbui nereikia didelių lėšų, pakanka geros idėjos.

- Mokslui skiriate nemažai laiko, todėl įdomu, kaip leidžiate laisvalaikį?

- Laisvalaikį, kiek įmanoma, stengiuosi praleisti gamtoje – valandą ar dvi pavažiavus už miesto galima rasti ir vandenyną, ir laukinius gyvūnus, ir kalvas. Ilgiau pabuvus Australijoje lengva išpaikti pripratus prie tokių kraštovaizdžių.

- Australijos gamtos grožiu neabejojame. O kokiomis savybėmis pasižymi vietos gyventojai?

- Žmonės čia draugiški ir atsipalaidavę – viena dažniausių frazių „no worries“ (liet. nesijaudink), manau, tai tinkamai apibūdina bendrą požiūrį į gyvenimą, o darbo dienos pabaigoje išeidami namo kolegos dažnai atsisveikina sakydami „don't work too hard“ (liet. nepersidirbk). Taigi, australai moka derinti darbą ir poilsį.

- Ar planuojate šioje šalyje likti ilgam?

- Kelerius ateinančius metus planuoju dirbti Australijoje, tačiau tolimesnėje perspektyvoje norėčiau grįžti į Europą, o įgavusi pakankamai patirties atrasti savo nišą Lietuvoje.

Kalbino Gediminas Dubonikas

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.2000

Artėjame prie didžiausios Visatos paslapties įminimo: aptiko signalus, kurie sklinda iš tolimojo kosmoso (75)

Pamažu artėjama prie vienos iš didžiausių Visatos paslapčių įminimo. Buvo aptikti net...

Iš efektyvesnių ir saugesnių kontracepcijos priemonių gali likti tik šnipštas: farmacininkams tai neapsimokės (11)

Nuo tada, kai kontraceptinės tabletės prieš beveik 60 metų pakeitė moterų gyvenimą,...

Teorijos, kaip gali pasibaigti Visatos egzistencija: viena iš jų – žodžiais neapibūdinama (105)

Geriausi kosmologijos modeliai rodo, kad Visata arba amžinai plėsis, arba su­si­trauks arba...

Neįtikėtinas medicinos proveržis – ateityje po transplantacijų nebereikės slopinti imuniteto (1)

Mūsų imuninė sistema įprastai mus saugo nuo virusų ir bakterijų, tačiau kartais jos darbas yra...

Po ugnikalnio išsiveržimo – netikėtas radinys: aptiko už Mėnulį senesnių deimantų (12)

4,5 milijardo metų deimantai gulėjo nejudinami iki tol, kol juos į paviršių iškėlė smarkus...

Top naujienos

Lietuvis pavėžėjas pasidalijo įsimintiniausiomis kelionėmis: nuo išgėrusių mamyčių, merginų pasiūlymų iki studentų be drabužių (48)

„Kiekviena kelionė yra individuali ir savotiškai smagi: būna, žmonės nori pasidalinti savo...

Beprotiškiausias Pirmojo Pasaulinio karo frontas: tai, ką kariai iškentė, neturi precedento (10)

Nors purvinas ir siaubingas apkasų karas Vakarų fronte tapo bene populiariausiu Pirmojo pasaulinio...

Gidė Gruzijoje: tik atvykusiems į šalį rusams daug kas paaiškėja turistų srautas iš Lietuvos auga (339)

Šią vasarą, po dar vieno Rusijos-Gruzijos santykių paaštrėjimo buvo prognozuojama, kad Gruzijos...

Rinktinės lyderiai norėjo kitokios pergalės prieš Rusiją: turėjome laimėti 30 taškų specialiai Krepšinis.lt iš Espo (54)

Domantas Sabonis ir Marius Grigonis dviese surinko 59 naudingumo balus – tik dešimčia mažiau...

Savaitę užbaigsime gražiais, vasariškais orais (1)

Sekmadienio dieną debesų padangėje sukiosis nemažai, tačiau saulės spindulių taip pat netrūks....

Klaidos iš ritmo neišmušė: Sabonio ir Grigonio duetas nutildė Rusijos rinktinę (510)

Šeštadienio vakarą Espo „Metro“ arenoje, Suomijoje, vykusiose kontrolinėse rungtynėse savo...

Nesisklaidantis klaidų spiečius verčia Adomaitį griebtis pokyčių treniruotėse specialiai Krepšinis.lt iš Espo (17)

Ar laimi, ar pralaimi, Lietuvos rinktinė nekeičia savo blogo įpročio. Po pergalės prieš Rusiją...

„Karklėje“ šėlstančius festivaliautojus labiausiai nustebino kainos: galėtume čia ir gyventi (28)

Į „Karklės“ festivalį atvykę festivaliautojai įvertino ne tik muziką, tačiau ir kainas,...

Tokių žmonių Lietuvoje – vos keturi: vyras savo darbu dalina laimę kitiems (6)

Pakalbinti Virginijų Baltrušaitį pasiūlė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Jis prasitarė...