"Nekalbame apie skrydžius į kosmosą, kalbame, kad turime būti tarp šalių, kurios kuria pažangiausias technologijas", - sakė L.Domarkienė.
Ji pabrėžė, kad ESA taiko "geografinės grąžos" principą, kai apie 90 proc. sumokėtų pinigų grįžta per užsakymus tos valstybės verslo įmonėms ir mokslo įstaigoms.
L.Domarkienės duomenimis, stojimas į Europos kosmoso agentūrą užtrunka maždaug dešimtmetį. Tik po penkerių metų galima tikėtis asocijuotos narystės.
Prieš tai Lietuva su ESA turėtų pasirašyti bendradarbiavimo susitarimą. Jį pasirašius agentūros ekspertai įvertintų Lietuvos mokslininkų ir verslininkų galimybes dalyvauti kosmoso programose.
Lietuvos specialistai tvirtina patys nustatę apie 60 subjektų, kurie galėtų konkuruoti Europos lygiu dėl projektų, susijusių su kosmoso programomis.
Metinė kosmoso veiklos metinė apyvarta pasaulyje - 300 mlrd. eurų.
Anot L.Domarkienės, ESA turi 18 narių. Lietuva - priešpaskutinė iš Europos Sąjungos valstybių, dar nepareiškusi pageidavimo stoti į agentūrą.
Švietimo ir mokslo ministerijos sekretorė pabrėžė, kad ESA kuriamos technologijos plačiai naudojamos ir įprastame gyvenime.
Pavasarį Vilniuje planuojamas Europos kosmoso agentūros atstovų vizitas.
Lietuva apie savo apsisprendimą dalyvauti Europos kosmoso agentūroje dar liepą informavo ESA vadovybę.
Daugiau kaip 30 metų veikianti ESA yra tarpvyriausybinė organizacija, mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros priemonėmis siekianti ekonominių tikslų. Organizacija šiuo metu vienija 18 valstybių narių, 3 šalys vykdo paskutinio etapo iki narystės planą. Lietuva, kaip ir Latvija bei Estija, kol kas yra tik pradėjusi derybas dėl bendradarbiavimo.