Pasvalio gamtosaugininkai apie įvykį informavo Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnus, kurie ir ėmėsi aiškintis priežastis, kodėl upėje gaišta žuvys.
Departamento Gyvosios gamtos apsaugos viršininkas Albertas Mikašauskas tvirtino, kad iš keturių skirtingų Lėvens upės vietų buvo paimti vandens mėginiai, kuriuos ištyrus jokių taršos pėdsakų nerasta. Vandens temperatūra ir deguonies kiekis vandenyje atitiko visas leistinas normas. Aplinkosaugininkai kol kas tik spėlioja, kad žuvis greičiausiai pakirto liga, nes upės dugne randamos tik ešerių gaišenos. Kitos žuvys vikriai plaukioja seklioje upėje.
Lėvens paupiu vaikštinėjęs pasvalietis Rimantas Juškeliūnas jau kone visą savaitę stebi upėje gaištančias žuvis. Vaikinas sakė, jog žvejyba yra didžiausia jo aistra, todėl jam graudu žiūrėti į stimpančias žuvis. Su apmaudu akyse jis rodė į ne vieną šimtą gramų sveriantį, leisgyvį ešerį, kuris bejėgiškai vartėsi upės pakraštyje. Rimantas sakė, kad didžiausiu žuvų kapinynu yra virtusi upės atkarpa nuo malūno užtvankos Nepriklausomybės gatvėje iki pėsčiųjų tilto Biržų gatvėje.
Praėjusiais metais be aiškios priežasties buvo pradėję gaišti ešeriai Kupiškio rajone, Lėvens upėje. Tąsyk laboratorijoje ištyrus vandenį ir negyvas žuvis nepavyko nustatyti jų žuvimo priežasties. Gamtosaugininkai vis dar bando įminti mįslę ir aiškinasi žuvų gaišimo priežastis.
