Mokslo žurnale „National Geographic“ rašoma, kad daugiau nei 80 proc. jūrų taršos sklinda iš sausumoje esančių šaltinių, pavyzdžiui, žmonių buities. KU Jūros tyrimų instituto mokslininkas Arūnas Balčiūnas sako, kad taršos lygis didėja, nes dažnai plastiku teršiame to nė nežinodami, rašoma pranešime spaudai.
„Antikos laikais nuskendęs laivas, pagamintas iš medžio, jūros dugne dar randamas iki šiol. Taigi įsivaizduokite, jei tokia draugiška aplinkai medžiaga kaip medis gali išlikti jūrinėje aplinkoje tiek daug metų, kokį neapibrėžiamą laiko periodą vandenyje išlieka sunkiai skaidomas plastikas“, – sako A. Balčiūnas.
Plika akimi nematoma tarša
Daugiau nei 90 proc. visų Baltijos jūroje aptinkamų mikrošiukšlių sudaro mikropluošto šiukšlės – įvairių spalvų, nuo kokio nors audinio, pakuotės ar maišelio nuplyšę fragmentai. Mokslininko teigimu, tai labai mažos siūlelio tipo ir formos mikroplastiko dalelės. Visos jos dydžiu nesiekia net 5 mm, o kai kurios gali būti vos mikrometro dydžio, vadinasi, plika akimi žmogui – nematomos.
„Tokia tarša yra siejama su plastiku, dirbtiniu polimeru – žmogaus pagamintu junginiu, kuris atsidūrė jūrinėje aplinkoje. Šios dalelės, pakliuvusios į jūrinę aplinką, joje išlieka labai ilgo laiko tarpą. Be to, tai nėra organiniai junginiai, todėl jų skaidymas yra labai sudėtingas. Dalelių kiekis vis didėja, o Baltijos jūros šiukšlių sriuba vis tirštėja“, – pasakoja A. Balčiūnas.
Vienas iš tiesioginio mikroplastiko poveikio pavyzdžių – jūros vandenį filtruojančių organizmų filtravimo kanalo užsikimšimas ir nebegalėjimas atlikti savo funkcijos. Taip pat atsitinka ir planktoniniams organizmams, kurie savo virškinimo traktą prisipildo šiomis šiukšlėmis ir nebegali tinkamai gauti maisto medžiagų.
Jūrą teršiame to nesuvokdami
Pasak pašnekovo, nors labiausiai matoma tarša yra fiziškai paliekant šiukšles prie jūros, augančią mikroplastiko taršos tendenciją lemia ne tai. Didžioji dalis mikroplastiko taršos daugiausiai susijusi su kasdieniame gyvenime aktyviai naudojamomis dirbtinėmis polimerinėmis medžiagomis.
„Šių medžiagų turi tam tikri audiniai, taip pat mūsų drabužiai. Tai reiškia, kad kiekvieno drabužių skalbimo metu su nutekamaisiais vandenimis mes nuleidžiame tikrai didžiulius mikroplastiko, mikropluošto dalelių kiekius. Svarbiausia sąmoningai suprasti savo veiksmų pasekmes, ir tik tada tarša gali pradėti mažėti“, – paaiškina KU Jūros tyrimų instituto mokslininkas.
Ekspertas sako, kad dirbtinių polimerų yra labai daug, daugelis žmonių nesąmoningai juos įsigyja ir naudoja kasdienėje buityje. Todėl prieš perkant drabužius reikėtų atkreipti dėmesį, iš ko jie yra pagaminti ir pagalvoti, ar tai nebus perteklinis, plastiko savo sudėtyje turintis gaminys.
Jūros valymo iniciatyvos – reikalingos
Baltijos jūra užteršta ne tik mikro šiukšlėmis, kurioms priklauso mikroplastikas, bet joje randama ir makro šiukšlių – įvairių nuskendusių žvejybinių tinklų, kurie laikomi antriniu mikroplastiko taršos šaltiniu. Plastikas, iš kurio dažniausiai būna gaminami tinklai, yra veikiamas saulės radiacijos, fizinių jėgų, trinties, tuomet jis trupa ir iš jo atplyšta smulkios mikroplastiko dalelės.
Mokslininko teigimu, džiugu, kad per pastaruosius penkerius metus tenka stebėti, kaip vis daugiau žmonių ir įmonių atkreipia dėmesį į jūros užterštumo problematiką. Pradedant nuo medžiagų atgavimo iš jūrinės aplinkos ir net aktyvaus jūros valymo išimant joje plūduriuojančias ar nuskendusias šiukšles.
Praėjusių metų rudenį bendrovė „Neste Lietuva“ kartu su asociacija „Nardymo akademija“ tuo metu vykusio Vilniaus maratono metu surengė iniciatyvą „Žingsnis dėl Baltijos“. Jos metu surinkta daugiau nei 4500 eurų suma buvo skirta jūros švarinimui. Birželio pradžioje „Nardymo akademijos“ narai leidosi į jūros dugną, iš kurio jau pavyko ištraukti nemažą kiekį žvejybinių tinklų. Siekdama ir toliau prisidėti prie jūros švarinimo, „Neste Lietuva“ liepą ir rugpjūtį nuo kiekvieno kliento apmokėjimo, perkant degalus programėle, skiria 0,10 euro tolesniems iniciatyvos darbams.
„Tyrimai patvirtina, kad Baltijos jūros tarša mikroplastiku yra pasiekusi kritinį tašką. Tai yra problema, kuri liečia mus visus, todėl labai svarbu, kad savo veiksmais judėtume link švaresnės jūros būklės. Prie pokyčio prisidedame remdami jūros švarinimo darbus ir vykdoma kampanija skatindami kitus nelikti abejingais gamtą skausmingai paveikti galinčioms problemoms“, – teigia „Neste Lietuva“ vadovė Julija Matisonė.
Siekiant mažinti Baltijos jūros užterštumą, daugėja net tam tikrų raginimų iš Europos Sąjungos institucijų – priimamos direktyvos, kurios įpareigoja vartotojus mokėti už aplaidžiai tvarkomas savo šiukšles. Vykdant panašias iniciatyvas ir aktyviai, o ypač sąmoningai, prisidedant prie užterštumo mažinimo A. Balčiūnas Baltijos jūrai prognozuoja pozityvius pokyčius.
