Tai – kritinė padėtis šiame Azijos regione, kuriame gresia nenuspėjamos ir itin brangiai kainuosiančios stichinės nelaimės, rašoma naujausio tyrimo išvadose.
Tarptautinio integruotos kalnų plėtros centro (ICIMOD) ataskaitoje teigiama, kad 2011-2020 m., palyginti su ankstesniu dešimtmečiu, ledynai Himalajų kalnuose nyksta 65 proc. greičiau.
„Kad šiltėjant klimatui ledynai tirps – buvo tikėtasi. Tačiau nerimą labiausiai kelia ledynų tirpimo greitis. Tai vyksta daug greičiau, nei manėme“, – naujienų agentūrai AFP sakė tyrimo vadovas Philippus Westeris.
Ataskaitoje teigiama, kad ledynai Hindukušo Himalajų (HKH) regione yra labai svarbus vandens šaltinis maždaug 240 mln. žmonių, gyvenančių kalnuotuose regionuose. Kalnų ledynų vanduo yra gyvybiškai svarbus ir 1,65 mlrd. žmonių, gyvenančių žemiau esančiuose upių slėniuose, rašo sciencealert.com.
Atsižvelgiant į dabartinę išmetamųjų teršalų kiekio kitimo tendenciją, ledynai iki šimtmečio pabaigos gali prarasti iki 80 proc. savo dabartinio tūrio, teigia Nepale įsikūrusi tarpvyriausybinė organizacija ICIMOD. Šiai organizacijai taip pat priklauso Afganistanas, Bangladešas, Butanas, Kinija, Indija, Mianmaras ir Pakistanas.
Himalajų ledynai maitina 10 svarbiausių pasaulio upių sistemų: Gango, Indo, Geltonąją, Mekongo, Irravadžio ir kitas upes. Šios upės ir tiesiogiai, ir netiesiogiai aprūpina milijardus žmonių maistu ir energija, švaresniu oru, pajamomis, be to, tiek ledynai, tiek minėtos upės yra nepakeičiama viso pasaulio ekosistemos dalis.
Net jei pasaulinis atšilimas bus apribotas iki 1,5-2,0 laipsnių Celsijaus, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, dėl kurio susitarta Paryžiaus klimato sutartyje, ledynai iki 2100 m. turėtų prarasti nuo trečdalio iki pusės savo tūrio, teigiama recenzuotoje ataskaitoje.
„Tai rodo būtinybę imtis neatidėliotinų klimato kaitos veiksmų. Kiekvienas nedidelis prieaugis turės didžiulį poveikį“, – sakė P. Westeris.
Anot jo, viliamasi, kad tobulėjančios technologijos ir didelės skiriamosios gebos palydovinės nuotraukos leis gana tiksliai prognozuoti ateities įvykius.
Nuo XIX a. vidurio pasaulio temperatūūra vidutiniškai pakilo beveik 1,2 laipsnio Celsijaus. Tai sukėlė klimato reiškinių ekstremalumus, pavyzdžiui, intensyvesnes karščio bangas, didesnes sausras ir audras, kurios dėl kylančio jūros lygio tapo dar žiauresnės.
Siaubingiausia tai, kad labiausiai nukentėjo pažeidžiamiausi žmonės ir skurdžiausios pasaulio šalys, kurios prie iškastinio kuro išmetimo, skatinančio temperatūros kilimą prisidėjo mažiausiai.
„Dauguma prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių – tai bendruomenių ir namų ūkių reakcija į klimato reiškinius. Tai neadekvatu klimato kaitos keliamiems iššūkiams. „Labai svarbu bus numatyti pokyčius“, – sakė ICIMOD pragyvenimo šaltinių ir migracijos specialistė Amina Maharjan
