Šį kapą, esantį dabartiniame Lachisho nacionaliniame parke, praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje aptiko kapų plėšikai.
Vėlesnių archeologų kasinėjimų metu buvo atidengta žydų laidojimo patalpa iš romėnų laikotarpio. Bizantijos laikais ji buvo paversta krikščionių koplyčia ir maldininkus traukė net ankstyvuoju islamo laikotarpiu.
Ant grotos sienų rastas įrašas leido archeologų komandai padaryti išvadą, kad ji buvo skirta Salomėjai – moteriai, kuri Rytų ortodoksų tradicijoje siejama su Jėzaus Kristaus gimimu.
„Oloje radome daugybę užrašų senovės graikų ir sirų kalbomis“, – sakė kasinėjimų vadovas Zvi Fireras.
„Vienas iš gražiausių užrašų yra Salomėjos vardas... Šis įrašas verčia mus manyti, kad tai yra Šv. Salomėjos ola“.
Salomėjos, kaip pribuvėjos padėjėjos, vaidmuo Kristaus gimimo metu yra aprašytas Šventojo Jokūbo evangelijoje – tekste, kuris buvo išmestas iš Naujojo Testamento versijų, naudojamų daugumos Vakarų bažnyčių.
„Salomėjos kultas... priklauso platesniam reiškiniui, kai V a. krikščionių piligrimai aptikdavo žydų vietas ir jas šventindavo“, – teigė kasinėjimų komanda.
Už grotos ribų archeologai aptiko 350 kvadratinių metrų ploto kolonadinio kiemo liekanas, rodančias, kad Salomėja tuo metu buvo garbinama figūra.
Šiame kieme buvo įsikūrusios parduotuvėlės, kuriose buvo prekiaujama moliniais žibintais ir kitais piligrimams skirtais daiktais – jie vėliausiai datuojami IX a., t. y. 200 metų po musulmonų užkariavimo.
„Įdomu tai, jog kai kurie užrašai buvo arabų kalba, tačiau krikščionių tikintieji ir toliau meldėsi šioje vietoje“, – pažymėjo komanda.
Šaltiniai:
https://www.sciencealert.com/pilgrim-artifacts-uncovered-at-tomb-named-after-figure-at-christs-birth
