Automatiškai kyla klausimas, kodėl gi moterys kur kas dažniau nei vyrai sukeldavo įtarimų užsiimant draudžiama veikla. Neseniai atlikto tyrimo autorė vieną iš galimų atsakymų surado nuodugniau pasigilinusi į istorinius analus. Ji mano, kad viena iš pagrindinių apkaltinimo raganavimu grėsmę didinusių aplinkybių galėjo būti konkretūs amatai, kuriais paprastai užsiimdavo būtent moterys.

XVI ir XVII amžiais raganų procesai buvo tapę kone charakteringu viešojo gyvenimo bruožu, ypač ryškiu Britų salose ir Naujojoje Anglijoje. Kalbant apie jų specifiką, tiesiog neįmanoma nepaminėti šališkumo lyčių atžvilgiu: kaltinimų raganavimu sulaukdavo vos 10–30 proc. vyrų. Viena iš tokią tendenciją paaiškinančių aplinkybių, žinoma, buvo mizoginija. Bet Kembridžo universiteto docentė Philippa Carter atkreipė dėmesį į dar vieną motyvą.