Jie pasižymi daug geresne autobiografine atmintimi, kaip tai vadina mokslininkai. Dabar tyrėjai nustatė, kuo tokių žmonių smegenys ypatingos.
Kalifornijos universiteto Irvine tyrėjai analizavo 11 tokią atmintį turinčių žmonių ir žymėjo ypatumus devyniose smegenų dalyse. Didžioji dalis šių skirtumų buvo tose smegenų vietose, kurios siejamos su autobiografine atmintimi. Taip pat aptikta, kad tyrimo dalyvių smegenų baltoji medžiaga, jungianti vidurinę ir priekinę smegenų dalį, buvo tvirtesnė, lyginant su kontroline grupe.
Šias smegenų anomalijas nustatę mokslininkai susidarė „aiškų, nuoseklų vaizdą to, kas vyksta tokių žmonių galvoje“, teigė universiteto tyrėja Aurora LePort.
„Kitame žingsnyje mes norime suprasti mechanizmus, kurie slypi už atminties. Ar tai tik smegenys ir būdas, kaip komunikuoja skirtingos jų dalys? Galbūt tai genetika. Galbūt tai lemia molekulinė sandara“, – svarstė mokslininkė.
Šį reiškinį, kartais vadinamą hipertimezija, pirmą kartą mokslininkai aprašė 2006 metais. Nuo to laiko, kai sindromas atrastas, Kalifornijos universiteto mokslininkai įvertino daugiau kaip 500 žmonių, kurie manė pasižymintys daug geresne autobiografine atmintimi. Tačiau mokslininkai patvirtino tik 33 atvejus, įskaitant 11, kurie dalyvavo tyrime, tačiau nustatė dar 37 stiprius kandidatus, kuriems reikia atlikti daugiau tyrimų.
Tyrėjai pažymi, kad žmonės, kuriems būdingas šis sindromas, įprastuose atminties testuose nepasiekia aukštų rezultatų. Jų atmintis kitokia nei žmonių, kurie gali įsiminti daugybę faktų ar skaičių.
„Tai nėra atminties ekspertai. Jie 180 laipsnių skiriasi nuo įprastų atminties čempionų, kurie gali įsiminti daugybę pi skaitmenų. Dėl to šis projektas dar įdomesnis. Tai rodo, kad mes nukreipiame dėmesį į specifinę atminties formą“, – tvirtino A. LePort.