21 metų studentė speleologė Dilek Deniz Duman iš Ankaros sakė, kad gelbėjimo operacijos metu jai nuolat norėjosi verkti, o kai 40-metį Marką Dickey galiausiai iškėlė iš Morca (Morkos) urvo Tauro kalnų Mersino provincijoje, vis dėlto apsiverkė.
„Stipriai jaudinomės, ne vieną dieną iš paskutiniųjų stengiausi neverkti. Juk mes dirbame, neturėtume pasiduoti emocijoms. Aš tvardžiausi, vis dėlto, pamačiusi jį gyvą, apsiverkiau iš džiaugsmo. Mes bendravome su Marko sužadėtine Džesika (vam Ord), palaikėme viena kitą. Aš apkabinau Džesiką ir kalbėjau su Marku. Pamačiusi jį gyvą ir sveiką, labai apsidžiaugiau ir net pravirkau. Buvo graži akimirka“, – sakė D. D. Duman.
Vengrė anesteziologė Zsofia Zador, kuri septynias dienas išbuvo urve, padėdama Markui Dickey, sakė, kad dėl siaurų takų ir purvinų šachtų urve buvo sunku judėti.
„Man, kaip gydytojai, tai buvo pirma rimta gelbėjimo operacija, ir apskritai pirmą kartą taip ilgai buvau urve. Urvas sunkiai prieinamas, jame daug siaurų takų, šachtos purvinos, nebuvo lengva judėti“, – prisiminė Z. Zador.
Markas Dickey dalyvavo tarptautiniuose tyrinėjimuose, esant 1040 metrų gylyje jam netikėtai prasidėjo kraujavimas virškinamajame trakte.
„Visų pirma esame speleologai. Speleologų gelbėtojai yra patys speleologai. Man buvo didelė garbė dalyvauti kito speleologo gelbėjimo operacijoje. Džiaugiuosi, kad turiu tokios patirties“, –
teige studentas speleologas Ibrahimas Olcu iš Stambulo.
M. Dickey susirgo 1120 metrų gylyje, kai jis buvo su tarptautine tyrinėtojų komanda. Amerikietis buvo stebimas bazinėje stovykloje, esančioje 1040 metrų po žeme, kur jam buvo suleistas gelbėtojų ir medikų pristatytas kraujas.
Morkos urvas yra trečias giliausias Turkijoje, jo didžiausias gylis siekia 1276 metrus.
