Tokį platų lazerių pritaikymą lemia lazerių įvairovė. Šiuo metu dažniausiai yra naudojami kietojo kūno, dujiniai, puslaidininkiai lazeriai, kurie skiriasi savo aktyviąja terpe ir optiniu rezonansus. Mokslininkai aktyviai dirba tobulindami esamas technologijas ir ieškodami naujų lazerinių technologijų pritaikymo būdų. Įdomu tai, kad būtent už atradimus lazerių srityje buvo skirta praėjusių metų fizikos Nobelio premija
„Mokslo sriubos“ tinklalaidėje Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantė Simona Pūkienė tikino, kad teiginys, jog lietuviai pasaulyje pirmauja lazerinių technologijų srityje, nėra iš piršto laužtas. Mokslininkė pasakojo, kad svečiuodamasi užsienio universitetų laboratorijose pastebi Lietuvoje sukurtų lazerių. Pašnekovė patikino, kad ir jūsų išmaniojo telefono ekranas tikriausiai buvo išpjautas lietuvišku lazeriu.
Pokalbio su S. Pūkiene apie lazerių technologijas klausykite „Mokslo sriubos“ „Youtube“, „Spotify“ ir „Soundcloud“ platformose
„Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.
