Savo išvadas, padarytas po laboratorinių tyrimų, specialistai pateikė žurnale „Journal of Experimental Biology“, kurį cituoja „Wired“.
Mokslininkai tyrimus atliko su skruzdėlėmis Temnothorax albipennis, gyvenančiomis pietinėje Didžiosios Britanijos pakrantėje.
Tyrėjai pastatė laboratorijoje du dirbtinius skruzdėlynus – vienas buvo „apstatytas“ viskuo, kas reikalinga šių vabzdžių gyvenimui, o kitas tuščias.
Kad galėtų sekti skruzdėlių judėjimą laboratorijoje, mokslininkai su specialiais dažais kiekvienai skruzdėlei ant nugaros nupiešė individualius ženklus – jie gerai matėsi įrašuose, padarytuose videokamera ir prietaisais, reaguojančiais į judėjimą.
Mokslininkai iš pradžių apgyvendino skruzdėles „įrengtame“ skruzdėlyne, o po savaitės sunaikino jį, tuo pat metu pastatydami laboratorijoje kitą skruzdėlyną, tinkamą gyventi, bet „neįrengtą“.
Pasirodė, kad dauguma skruzdėlių po to, kai neteko „namo“, pradėjo chaotiškai judėti po laboratoriją. Tačiau keletas jų tikslingai patraukė į naują skruzdėlyną ir pradėjo jį tyrinėti.
Ištyrinėjusios naują vietą, jos pradėjo reguliariai grįžti pas likusias ir vilioti jas į naująjį „namą“. Šis procesas vyko tol, kol nepersikraustė visos skruzdėlės.
Skruzdėlės pasižymi bendruomeniniu gyvenimo būdu. Jų bendrija susideda iš sparnuotų patinų bei patelių ir iš besparnių darbininkių. Darbininkės yra lytiškai nesubrendusios patelės. Jos rūpinasi lizdų statyba, maisto rinkimu, jauniklių maitinimu bei priežiūra.
