Visgi iššūkių tokiai misijai įveikti reikės daugybę, tad ir žmonių kelionės į Raudonąją planetą gali tekti palaukti dešimtmečiais ilgiau. Tokias mintis išsakė grupė NASA mokslininkų ir kitų kosmoso tyrimų institucijų atstovų. Jų teigimu, pagrindinės problemos nėra mokslinės ar technologinės, bet atsiremia į politinę valią ir biudžetą.

Norint nuskristi į Marsą 2033 metais, reikėtų panašaus masto projekto, kaip „Apollo“ misijos prieš pusšimtį metų. Ir tokį susitelkimą reikėtų išlaikyti 14 metų – daugiau nei tris JAV prezidentų kadencijas. Per tiek laiko gali reikšmingai pasikeisti politinė atmosfera ir poreikiai, finansavimas išsekti, o misija – sustoti.

Net ir turint rimtą finansavimą, technologinių iššūkių sprendimai pareikalaus daug laiko ir pastangų. Tai – ir astronautų apsauga nuo kosminių spindulių, ir gyvybės palaikymo sistemų užtikrinimas, ir medicininės pagalbos užtikrinimas nelaimių atveju, ir netgi nauji skafandrai, geriau pritaikyti darbui už erdvėlaivio ribų, nei dabartiniai ar naudoti „Apollo“ misijose. Paprašyti įvardinti tikėtiniausią kelionės į Marsą datą, specialistai pateikė įvairių prognozių, nuo 2037 ar 2039 iki net 2060-ųjų.