Jo bičiulis kompozitorius Heinrichas Koselitzas pastebėjo, kad nuo to laiko jo tekstai stilistiškai pasikeitė – tapo lakoniškesni, glaustesni. Regis, tai padarė įtakos ir kai kuriems jo filosofiniams veikalams.

Beveik prieš dvidešimt metų atlikto tyrimo metu tiriamiesiems pateikė teigiamą (pvz., „saldus) arba neigiamą (pvz., „šiukšlė“) atspalvį turinčių žodžių. Tyrimo dalyvių prašė nurodyti, ar žodis „geras“, ar „blogas“, judinant vairalazdę. Pusė tiriamųjų turėjo parodyti, kad žodis „geras“, traukdami vairalazdę į save, kita pusė turėjo tai parodyti, stumiant vairalazdę nuo savęs.

Norėdami parodyti, kad žodis yra „blogas“, tiriamieji atliko judesį, priešingą gerą žodį liudijančiam judesiui. Pastebėtas nuoseklus ryšys tarp reikšmės ir judesio: greičiausiai reagavo tie tiriamieji, kuriems buvo liepta parodyti „gerai“ traukiant vairalazdę link savęs, o „blogai“ – stumiant ją į šalį.

Toks tiesioginis kūno ir pojūčių dalyvavimas protiniuose procesuose gali paaiškinti, kaip rašymas ranka (kitaip nei kitoks rašymas) padeda išmokti raides ir žodžius. Tai patvirtina įvairių tyrimų rezultatai, kurie pateikiami toliau.