Ekspertai jau prieš kelias dienas skelbė, kad dėl pastarosios jūrinės karščio bangos 1 100 km ilgio teritorija po vandeniu panaši į mišką vaiduoklį. Nuotraukos iš oro dabar parodė, kad koralų blukimas labai išplitęs. Vis dėlto norint tiksliai įvertinti koralų blukimo mastą, reikalingi tolesni tyrimai tiesiogiai vandenyje, rašo GBRMPA.
Milžiniškas rifas yra tokio dydžio, kad matosi net iš kosmoso. Gyvas organizmas driekiasi 2 300 km prie Australijos šiaurinės pakrantės ir yra laikomas viena turtingiausių rūšimis buveinių planetoje. Čia randama šimtai koralų rūšių, 1 500 žuvų rūšių ir 4 000 skirtingų moliuskų rūšių.
„Didysis barjerinis rifas labai kenčia dėl karščio keliamo streso, – sakė koralų ekspertė Laura Puk. – Smarkus koralų blukimas lemia koralų nykimą, ir jei tai vyksta trumpais intervalais, rifas neturi jokių galimybių atsigauti“.
Šis aštuntas nuo 2016 m. koralų blukimas esą yra pražūtingas gamtos stebuklu laikomam Didžiajam koraliniam rifui.
Kai koralų polipai dėl užsitęsusių karščio bangų patiria stresą, jie atstumia spalvotus dumblius, kurie aprūpina juos maistu ir su kuriais jie paprastai gyvena abipusiai naudingoje bendruomenėje. Jie pasidaro blyškūs ir balti arba iš paskutiniųjų bandydami apsisaugoti gamina ryškias spalvas.
„Netekę savo simbiozės partnerių, koralai „badauja“ ir žūsta“, – aiškino L. Puk. To rezultatas – balti kalkiniai skeletai, kuriuos netrukus apauga žaliai rudi dumbliai.
Ekspertai salo, kad tik oro pasikeitimas ir spartus vandens atvėsimas dar gali išgelbėti Didįjį barjerinį rifą.
Tačiau GBRMPA pabrėžia, kad dar ne viskas prarasta – koralų blukimas nebūtinai reiškia jų žūtį. Rifas jau įrodė, kad sugeba atsigauti. Vis dėlto viena yra aišku: „Penki masiniai blukimai per aštuonerius metus rodo, kad klimato kaita daro milžinišką spaudimą rifui“.
