Taip, birželio 21-ąją 21 val. 9 min 29 sekundės saulė, keliaudama dangumi per žvaigždynus, pasiekė tašką, labiausiai nutolusį į šiaurę nuo dangaus pusiaujo. Tai ir yra saulėgrįžos momentas. Po to saulė ima artėti link dangaus pusiaujo ir jį pasiekia rudens lygiadienį rugsėjo 23 d. Arčiausiai saulėgrįžos momento stojusią dieną saulė teka toliausiai į šiaurę nuo rytų krypties nutolusiame taške, o vidurdienį pakyla aukščiausiai virš horizonto.
Ši diena būna ilgiausia metų diena, o po jos kita naktis – trumpiausia. Kadangi vėlesnėmis dienomis saulės patekėjimo vieta pasislenka vis arčiau rytų krypties, todėl ir sakoma, kad saulė grįžta. Iš čia atsirado ir „saulėgrįžos“ terminas. Saulėgrįžos šventės susijusios su mūsų švente Joninėmis. Lietuvoje per Jonines diena jau būna viena minute trumpesnė nei birželio 21-osios dieną. Būtent nuo tos datos dienos ima trumpėti ir, kaip bebūtų gaila, einame link rudens.
Minėjote, kad dienos ilgumas nulemtas geografinės platumos. Kiek tame tiesos?
Nors Lietuvos teritorija labai maža, ilgiausios dienos trukmė nevienoda visoje jos teritorijoje. Dienos ilgumas priklauso nuo to, kokioje geografinėje platumoje būsime. Pietinėse Lietuvos platumose diena bus šiek tiek trumpesnė, o šiaurinėse platumose – ilgesnė.
Didžiausias dienos trukmės skirtumas tarp piečiausių ir šiauriausių Lietuvos vietovių siekia apie dvidešimt minučių. Jeigu nukeliausite į šiaurę už Lietuvos ribų iki 66-osios lygiagretės, tai ten saulė visai nenusileis. Prasidės, taip vadinama, poliarinė diena. Arčiau ašigalio poliarinė diena jau anksčiau prasidėjo.
Kokiais šviesuliais naktinis dangus mus džiugins artimiausiu metu?
Jeigu bus gražus oras, per Jonines, vakaruose, tuojau po saulėlydžio išvysite itin ryškų šviesulį - planetą Venerą, kuri vadinama Vakarine žvaigžde. Labiau sutemus, jos kairėje pamatysite nuostabiausią Saulės sistemos planetą - Saturną. Pietryčiuose tuo metu sužibės didžiausioji Saulės sistemos planeta - Jupiteris.
Venera ir Jupiteris bus ryškiausieji dangaus šviesuliai. Žvelgdami į nakties dangų galėsime pasidžiaugti ir Vasaros trikampiu, kurį sudaro ryškiausios tuo metu pietryčiuose matomos žvaigždės Vega, Altairas ir Denebas. Vasaros trikampis yra geriausias liudininkas, kad jau įsibėgėjo vasara.
Ar tiesa, kad dažniausiai „krintančias žvaigždes“ galima pamatyti rugpjūčio naktimis?
Kadangi rugpjūčio vakarai būna ilgi ir pakankamai šilti, žmonės daug laiko praleidžia atvirame ore, žvalgosi į žvaigždėtą dangų ir pastebi „krintančias žvaigždes“. „Krintančiomis žvaigždėmis“ arba kitaip meteorais vadinami itin mažų matmenų kūnai (suirusių kometų ar asteroidų nuolaužos), kurie įlėkę į žemės atmosferą, įkaista, išsilydo ir išgaruoja. Šio proceso metu kūnas sušvyti ir pamatome taip vadinamą „krintančią žvaigždę“.
Minėjote, kad žvelgiant į žvaigždes iš arčiau romantika mažėja. Papasakokite iš ko sudarytos žvaigždės?
Žvaigždė – tai įkaitusių dujų rutulys. Tokios įkaitusios ir suspaustos dujos yra vadinamos plazma. Vandenilis ir helis sudaro 98 procentus visos žvaigždės medžiagos, o likę du procentai lieka sunkesniems už helį cheminiams elementams. Dauguma žvaigždžių (jų tarpe ir Saulė) šviečia todėl, kad spinduliuoja energiją, kuri gaminama jų gelmėse vykstančiose branduolinėse reakcijose.
Kokių veiksnių nulemti žvaigždžių gyvenimai?
Žvaigždės gyvenimo trukmė priklauso nuo jos masės. Kuo didesnės masės žvaigždė pradeda savo gyvenimą, tuo trumpiau ji gyvena. Didesnėje žvaigždėje sparčiau vyksta branduolinės reakcijos. Dėl to jos skleidžia daugiau šviesos, nei mažos masės žvaigždės, ir greičiau išeikvoja savo kuro atsargas. Išeikvojusi savo energijos atsargas, didelės masės žvaigždė ne šiaip sau užgęsta, bet sprogsta ir trumpam sužimba kaip supernova.
Panašių situacijų galime pastebėti ir žmonių gyvenime. Dažnai talentingos, kūrybingos ir aktyvios asmenybės, savo kūrybiniais pasiekimais stebinusios visuomenę, gyvena trumpiau nei ramų gyvenimo būdą pasirinkusieji žmonės.
Ar dažnai stebite naktinius dangaus šviesulius?
Anksčiau, kol nebuvau taip įsijungęs į studijų procesą, tokių galimybių buvo daugiau. Dabar darbo grafiką reguliuoja akademinių užsiėmimų tvarkaraštis. Aišku, į dangų pasižvalgome kartu su studentais per vakarinius užsiėmimus čia, Astronomijos observatorijoje, Čiurlionio gatvėje. Kartais pasitaiko proga nuvykti stebėjimų į Molėtų observatoriją.
Sakykite, kuo labiausiai domisi Lietuvos astronomai?
Lietuvoje dirbantys astronomai didžiausią dėmesį skiria žvaigždžių ir galaktikų pasauliams. Juos domina, kaip sudaryta ši žvaigždžių sistema, kurioje yra mūsų Saulė su savo planetomis, ir kuri vadinama Paukščių Tako Galaktika. Dalis astronomų taip pat tyrinėja tolimesnes galaktikas – Andromedos galaktiką, Magelano debesis ir pan.
Žvaigždžių tyrinėtojų tikslas yra kuo tiksliau įvertinti tokius žvaigždžių parametrus, kaip jų temperatūra, matmenys, masė, cheminė sudėtis, atstumas. Naudojantis šiais duomenimis galima patobulinti arba sukurti naują mūsų Galaktikos sandaros ir evoliucijos modelį. Galaktikų tyrinėtojų uždavinys yra gana panašus. Tik jie tyrinėdami kitų galaktikų žvaigždes ieško atsakymo į klausimus kaip ir iš kokių žvaigždžių sudarytos tos galaktikos ir kokia jų tolimesnė raida.
Kokioje astronomijos srityje specializuojatės Jūs? Koks Jūsų tyrimų spektras?
Mano veiklos kryptis - tyrinėti tarpžvaigždinę medžiagą, kuri pasklidusi erdvėje tarp mūsų Galaktikos žvaigždžių. Mat ši erdvė nėra visiškai tuščia. Joje yra taip vadinamų tarpžvaigždinių dujų ir dulkių debesų. Netgi debesyje tų dulkelių labai reta – maždaug viena dulkelė rutulyje, kurio skersmuo 100 m. Kadangi atstumai tarp žvaigždžių nepaprastai dideli (šviesa nuo jų iki mūsų sklinda šimtus ar net tūkstančius metų), tai tokių dulkelių kai kurių žvaigždžių kryptimi susikaupia labai daug ir jos smarkai užtemdo tų žvaigždžių šviesą.
Analizuodamas žvaigždžių stebėjimų duomenis stengiuosi atsakyti į klausimą, kokia tarpžvaigždinių dulkelių įvairovė: iš ko jos sudarytos, kokie jų matmenys, ar visur Galaktikoje tos dalelės vienodos.
Kas lėmė astronomo profesijos pasirinkimą?
Pirmas postūmis link šios profesijos buvo dar mokykloje. Fizikos mokytojas pakvietė pasižiūrėti per mažą teleskopą, kaip vakare atrodo Mėnulis ir kiti dangaus šviesuliai. Pamatyti vaizdai mane taip sužavėjo, kad pradėjau savarankiškai skaityti populiarią literatūrą astronomijos temomis. Susidomėjimas pastūmėjo rinktis studijas Vilniaus universitete ir tolimesnį gyvenimo kelią, kurį susiejau su astronomija.
Kuo Jus viliojo astronomija?
Galimybe teleskopu pasižvalgyti po dangų, pamatyti, kaip atrodo tolimi žvaigždžių spiečiai, galaktikos, ūkai. Betarpiški astronominiai stebėjimai su teleskopu yra vienas iš romantiškiausių astronomo darbo etapų. Jų metu kaip tik pajunti begalinius Visatos tolius.
Lygindamas studentų skaičių su ankstesniais metais galėtumėte patvirtinti, kad susidomėjimas astronomo profesija vis dar nenuslūgsta?
Jei vertintume paskutinius porą dešimtmečių, tai galime teigti, kad susidomėjimas astronomija nėra atslūgęs. Atsiranda jaunų žmonių, kuriems astronomija yra įdomi mokslo šaka ir jie renkasi astronomijos studijas. Vadinasi, jie pasiryžę astronomijai pašvęsti tolimesnį savo gyvenimą.
Kokiomis savybės turėtų pasižymėti astronomas?
Kai žiūrima per populiarių laidų ar vadovėlių prizmę, visos mokslo sritys atrodo labai romantiškos. Tačiau astronomija nėra vien tik grožėjimasis žvaigždėtu dangumi ar sėdėjimas tamsią naktį prie teleskopo. Stebėjimai su teleskopu reiškia įtemptą darbą prie sudėtingos elektroninės aparatūros. (Nepamirštant pažvelgti į dangų, ar neužslinks ant tyrimo objekto debesys).
Kur kas mažiau romantikos teikia darbas, susijęs su gautų duomenų apdorojimu ir analize. Tam reikalingos kompiuterijos, matematikos ir fizikos žinios. Būtinas atkaklumas, žingeidumas, talentas ir intuicija, jei galvojama apie atradimus ar naujų reiškinių identifikavimus. Bet ir intuicija ateina kartu su darbu ir atkaklumu.
Daug dėmesio savo tyrimuose skyrėte žvaigždėms. Kokį rytojų prognozuojate pačiai artimiausiai žvaigždei - Saulei?
Tokios masės žvaigždės, kaip Saulė, ramaus gyvenimo amžius siekia apie dešimtį milijardų metų. Mes žinome, kad Saulės sistemos amžius yra 4,6 milijardo metų. Taigi, ramiai dar ji švies maždaug penkis milijardus metų. Todėl ir mes galime ramiai gyventi, dirbti ir švęsti.
