"Tai gali būti įdomiausias kelių paskutinių dešimtmečių atradimas", - apie kriptoje aptiktą įrašą sakė Pietų Floridos universiteto profesorius Jamesas Strange'as (Džeimsas Streindžas), kurio specializacija - krikščioniškojo ir Bizantijos laikotarpio archeologija.
Ankstyvųjų krikščionybės autorių raštuose yra kalbama apie kapą Jeruzalėje, kuriame buvo palaidotas Zacharijus, Jokūbas ir Simeonas, dar vienas Evangelijoje pagal Luką minimas asmuo. Tačiau vėliau šis padavimas buvo užmirštas.
Dydžiu ir savitumu išsiskiriantis Kedrono slėnio kapas, kurio rūsyje yra aštuoni uoloje iškirsti laidojimo kambariai, ilgai buvo klaidingai siejamas su bibliniu Absalomu, kuris iš tiesų mirė tūkstančiu metų anksčiau negu pirmame mūsų eros amžiuje iškilo šis 15 metrų aukščio statinys.
Dėl šio nesusipratimo susiklostė tradicija mesti akmenėlį į kapą, kuriame neva ilsisi maištą prieš tėvą sukėlusio sūnaus palaikai.
"Akmenėliai nudilino paviršių, o ypač įrašą, - sakė jį aptikęs mokslininkas Joe Ziasas (Džo Ziasas). - Nenuostabu, jog čia nebuvo įmanoma nieko įskaityti".
Kalkakmenio plokštėse iškaltą graikišką įrašą per šimtmečius akmenėliai taip nudilino, jog niekas jo nė nepastebėjo, kol D.Ziasas senoje nespalvotoje įėjimo į kriptą nuotraukoje neįžiūrėjo pirmosios graikų abėcėlės raidės alfa.
Per 30 metų, praėjusių nuo šio fotografijos padarymo, senovinė kapavietė dar labiau nunyko, tačiau J.Ziasas buvo nepalenkiamas. Mėnesių mėnesius jis prasėdėjo prie kapo, kol galiausiai pamatė, kad įrašą galima pamatyti tik vasarą prieš pat leidžiantis saulei, kai dėl šviesos žaismo išryškėja kadaise įrėžtos raidės. Būtent tokiu metu buvo padaryta jo tyrinėta nuotrauka.
Antropologas D.Ziasas tada kreipėsi pagalbos į vieną žymiausių paleografų tėvą Emile'į Puechą (Emilį Piuechą), kad jis padėtų iššifruoti tekstą.
"Manau, kad tuomet čia gyvenę žmonės buvo dvikalbiai. Galbūt jie mąstė aramėjiškai, tačiau paskui savo mintis išversdavo į graikų kalbą", - sakė E.Puechas apie įrašą, kurį jis datavo maždaug 350 metais.
Didelėmis raidėmis, kurios tam, kad jas būtų galima perskaityti iš tolo, kažkada buvo išryškintos juodais dažais, iškaltame įraše sakoma: "Tai yra Zacharijo, kankinio, pamaldžiojo kunigo, Jono tėvo, palaidojimo paminklas".
E.Puechas mano, kad įrašą vienuoliai iškalė maždaug tą dešimtmetį, kai krikščionybė tapo oficialia Romos imperijos religija.
Būtent tuo metu Šventojoje Žemėje buvo pradėtos statyti šventyklos Jėzui Kristui, tarp jų ir Jeruzalės Šventojo Kapo bažnyčia, iškilusi toje vietoje, kurioje, pasak padavimo, Jėzus buvo nukryžiuotas.
Nors niekas negali laiduoti, jog kape tikrai palaidotas Zacharijas, ekspertai teigia, jog šventvietės, datuojamos laikotarpiu, kai krikščionybė iš persekiojamos sektos virto įtakinga religija, yra pačios autentiškiausios.
J.Ziasas su kolegomis dabar mėgina iššifruoti kitą įrašą ant kapo sienos. Kol kas vienintelis žodis, kurį jiems pavyko įskaityti, yra Simeonas. Pasak evangelisto Luko, būtent šis teisus ir dievobaimingas vyras palaimino kūdikėlį Jėzų kaip Viešpaties Mesiją.
J.Ziasas tikisi aptikti ir įrašą, kuris kapą leistų susieti su Jokūbu Teisuoliu, kai kurių krikščionių laikomu Jėzaus jaunesniuoju broliu, nes, pagal krikščionių tradiciją, Zacharijas, Simeonas ir Jokūbas buvo palaidoti drauge. Katalikai, kurie tiki, jog Jėzaus motina Marija buvo nekalta mergelė, teigia, kad Jokūbas buvo jo pusbrolis.
Naujajame Testamente nurodoma, kad jis vadovavo krikščionių bendruomenei po Jėzaus nukryžiavimo. Be to, Jokūbas laikomas vieno Naujojo Testamento laiško, skirto 12-ai Izraelio giminių, autoriumi. I amžiuje gyvenusio žydų istoriko Juozapo Flavijaus liudijimu, Jokūbas 63 mūsų eros metais buvo nubaustas mirtimi - užmėtytas akmenimis.
J.Ziasas gerai supranta, kad jo atradimą pasaulio archeologai sutiks skeptiškai, juoba visi dar gerai atsimena skandalą, kuris kilo paaiškėjus, kad praėjusiais metais rastas kalkakmenio osuarijus, neva priklausęs tam pačiam Jokūbui, yra klastotė.