NASA ir Jungtinių Valstijų kosmoso pajėgos neseniai pritarė dešimtmečius JAV valstybinių jutiklių fiksuotų ugnies kamuolių (tai dideli ir itin ryškūs meteoroidai, dar žinomi bolidų pavadinimu) duomenų paviešinimui – tai bus daroma mokslo bei gynybos labui.

Prie iniciatyvos daug prisidėjo NASA Planetinės gynybos koordinavimo biuras bei JAV kosmoso pajėgos, dirbantys dėl bendro tikslo – pastangų gerinti planetos gynybą, įskaitant arti Žemės skriejančių objektų aptikimą, sekimą, charakterizavimą ir grupavimą. Paviešintus duomenis daugiausia sudaro informacija apie Žemės atmosfera lekiančių bolidų ryškumo pokyčius. Ji gali padėti šalies gynybos bendruomenei modeliuojant galimus didesnių asteroidų, galinčių vieną dieną sukelti grėsmę Žemei, scenarijus.

Bolidai – itin ryškus asteroidai, kuriuos netgi galima įžiūrėti dienos metu, pasitaiko gana dažnai (net ir keliasdešimt kartų per metus).

Meteorų stebėjiimas iš Tarptautinės kosminės stoties.

Taip nutinka, kai mūsų planeta susiduria su asteroidais, kurie per maži, kad pasiektų Žemę, bet pakankamai dideli, kad akistatoje su Žemės atmosfera susprogtų. JAV valstybiniai jutikliai fiksuoja tokius atmosferinius įvykius, o visi su bolidais susiję duomenys perduodami NASA Reaktyviojo judėjimo laboratorijos Arti Žemės skriejančių objektų tyrimų centro bolidų duomenų bazei, kur informacija kaupiama dar nuo 1988 metų ir aprašytas per tūkstantis tokių atvejų.

Dabar planetos gynybos ekspertai turės prieigą prie žymiai detalesnių duomenų – konkrečiai šviesos kreivės informacijos, nusakančios optinio intensyvumo variacijas per tas kelias sekundes, kiek trunka objekto suyrimas atmosferoje. Šie duomenys labai reikalingi mokslo bendruomenei, nes objekto išsiskaidymas Žemės atmosferoje suteikia daug vertingų įžvalgų apie paties objekto stiprumą ir sudėtį (pagal tai, kokia aukštyje jis pradeda irti). Bolidų šviesos kreivių duomenys ne mažiau vertinti ir skaičiuojant, kiek apytiksliai energijos išskiriama, ir kokiu greičiu objektas juda.

„Sparčiai besipildantis ataskaitų apie bolidus archyvas, kuris dabar prieinamas „NASA CNEOS Fireballs“ svetainėje, daug prisidėjo prie mokslinių žinių gilinimo ir Baltųjų Rūmų palaiminto Nacionalinio pasirengimo Arti Žemės skriejantiems objektams strategijai ir veiksmų planui. Tai, kad pagaliau bus paviešinti nauji su bolidais susiję duomenys – įrodymas, kad NASA ir JAV kosmoso pajėgos bendradarbiauja ir dar vienoje itin svarbioje srityje, o tai galiausiai padės geriau suprasti šiuos objektus ir geriau pasirengti galimoms arti Žemės skriejančių objektų grėsmėms“, – teigia NASA būstinės planetinės gynybos pareigūnė Lindley Johnson.

Neseniai kosmose aptiktas prie mūsų artėjantis maždaug dviejų metrų skersmens asteroidas – per mažas, kad keltų kokią nors grėsmę Žemei. Jis susidūrė su mūsų atmosfera į pietvakarius nuo Jano Majane – Norvegijos salos, esančios beveik už 470 kilometrų nuo rytinės Grenlandijos pakrantės ir į šiaurės rytus nuo Islandijos. Nors šis asteroidas, pavadintas 2022 EB5, ir buvo žymiai mažesnis nei tie, kuriuos aptikti ir apie kuriuos pranešti įpareigota NASA, Arti Žemės skriejančių objektų tyrimų centras vis tiek teikė duomenis NASA dėl asteroido lokacijos prognozių ir kitą svarbią susijusią informaciją.

Tai planetinės gynybos bendruomenei padėjo nusipiešti realų scenarijų, kaip išbandyti arti Žemės skriejančių objektų stebėjimo galimybes, ir įsitikinti, kad tokie poveikio prognozių mechanizmai ir modeliai tinkamai suveiktų ir didesnio objekto, jeigu tik toks būtų pastebėtas artėjantis link Žemės, atveju. Kaip ir kitų bolidų atvejais, 2022 EB5 poveikį pajuto valstybiniai jutikliai ir perdavė informaciją JAV kosmoso pajėgoms, kurios ir patvirtino Arti Žemės skriejančių objektų tyrimų centro prognozes apie vietą ir laiką. Visi duomenys nukeliavo į archyvą NASA Reaktyviojo judėjimo laboratorijos Arti Žemės skriejančių objektų tyrimų centre.

Asterodas 2022 EB5 įskrido į Žemės atmosferą 2022 kovo 11 dieną prie Norvegijai priklausančios salos.

Kitas dėmesio vertas bolido atvejis iš paskelbtų duomenų archyvo – meteoroidas, aptiktas 2014 metų sausio 8 dieną. Šis objektas atkreipė mokslo bendruomenės dėmesį, nes manyta, jog gali būti tarpžvaigždinės kilmės. Tokį spėjimą paskatino jo didžiulis atmosferoje išvystytas greitis. JAV kosmoso pajėgų iniciatyva atlikta išsami analizė patvirtino objekto greičio poveikį, tačiau surinktų duomenų trukmės trumpumas – mažiau nei penkios sekundės – apsunkina bandymus tiksliai nustatyti, ar tikrai objektas buvo tarpžvaigždinės kilmės.

NASA Planetinės gynybos koordinavimo biurą įsteigė 2016 metais ir patikėjo jam užduotį rūpintis planetinės gynybos procesais. NASA nurodyta aptikti 90 proc. visų arti Žemės skriejančių objektų, didesnių nei 140 metrų skersmens. Tikslo siekiama intensyviai, jau nustatyta maždaug 40 proc. tokių objektų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją