2023 m. liepos 2 d. 19.14 val. EST (02:14 val. naktį iš pirmadienio į antradienį Lietuvos laiku) aktyvi Saulės dėmių sritis, kodiniu pavadinimu AR 3354 sukėlė X klasės Saulės žybsnį. X klasė – tai galingiausia Saulės žybsnių kategorija, silpnesni blyksniai yra tik A, B, C ir M, rašo sciencealert.com
Šis X1 stiprumo žybsnis sutrikdė aukšto dažnio radijo signalus toje Žemės pusėje, kuri tuo metu buvo atsukta į Saulę – tai buvo vakarinė JAV dalis ir dalis Ramiojo vandenyno.
Laimei, poveikis Žemei buvo švelnesnis, nei galėjo būti – šio žybsnio nelydėjo vainikinės Saulės masės – plazmos – išsiveržimas.
Pasak astronomų, mūsų laukia neramūs laikai, kadangi Saulė artėja 11 metų trunkančio aktyvumo piko link, kuris, remiantis NOAA duomenimis, turėtų būti pasiektas 2025-aisiais. Kaip praneša Belgijos karališkoji observatorija, dėmių skaičius Saulėje jau pasiekė 21 metų maksimumą – birželio mėnesio vidurkis buvo 163 dėmės per dieną.
Stiprūs Saulės žybsniai ir vainikinės masės išsiveržimai gali sutrikdyti ne tik radijo ryšio priemonių veiklą, bet ir palydovų veikimą, navigaciją, sukelti elektros perdavimo sutrikimus, paveikti gyvūnų elgseną, taip pat ir žmonių sveikatą.
Primename, kad 1859 metais dėl vainikinės Saulės masės išsiveržimo Žemėje kilo stipriausia žinoma geomagnetinė audra – Karingtono įvykis.
Šios technologinės katastrofos metu visame pasaulyje sutriko telegrafo sistemų veikla. Jei tokio galingumo Saulės audra Žemę užkluptų šiandien, pasekmės dėl itin plačiai naudojamų ryšio technologijų galėtų būti tragiškos.
