Įtakinga organizacija lietuvius siekia sudominti sunkiu darbu užsienyje

Parodoje „Studijos 2016“ CERN ekspoziciją lankytojams pristato keli šioje organizacijoje dirbantys lietuviai mokslininkai ir informacinių technologijų profesionalai. Interaktyvioje parodoje galima rasti ne tik nuotraukas, kuriose galima pamatyti, kas ir kaip vyksta CERN, bet ir pažaisti protonų futbolą.

DELFI uždavė pora klausimį apie parodą ir domėjosi, ką vienos didžiausių ir svarbiausių mokslo bei tyrimo centrų CERN atstovas Baltijos šalims Christophas Schaeferis galvoja apie Lietuvos mokslininkus ir jų darbus.

– Kokias šalis paroda yra apkeliavusi? Kiek kainuoja ekspozicija, kurią atvežėte į Lietuvą?

– Mes turime keturias parodas, ir jos jau yra aplankiusios didžiąją pasaulio dalį, nuolat keliauja aplink jį. Ši konkreti paroda yra pabuvojusi Gruzijoje, Azerbaidžane, Juodkalnijoje, Čekijoje, Vokietijoje – visur. Dažniau ją demonstruojame Europoje, tačiau nekart ji buvo iškeliavusi ir už Europos ribų.

Paroda yra neįkainojama: mūsų mokslininkai sukūrė ekspozicijos koncepciją, vėliau pastatė prototipą. Tai – priežastis, kodėl negaliu pasakyti kainos, to tiesiog negalima nupirkti. Patys pagalvokite, kaip įvertintumėte dalyką, į kurį sudėjote labai daug širdies? Tarkime, jūs iškepėte pyragą, kaip jį įkainosite? Manau, kad jūs laikysite jį daug vertesniu nei ta pinigų suma, kurią sumokėjote už ingredientus. Ši situacija tokia pati.

– Ar ją galima laikyti ženklu, kad jau netrukus sulauksime žinių apie glaudesnį CERN ir Lietuvos bendradarbiavimą?

– Taip, tai yra labai aiškus bendradarbiavimo ženklas. Su Lietuvos Respublikos nuolatinės misijos prie Jungtinių Tautų Organizacijos biuru Ženevoje bendradarbiaujame gana glaudžiai, ypač paskutinius dvejetą-trejetą metų. Tiesą sakant, Lietuva Lietuva bei CERN bendradarbiauja seniai, beveik nuo nuo antrosios nepriklausomybės atkūrimo metų – ankstyvųjų 1990.

Lietuva šiuo metu yra padavusi prašymą tapti asocijuota CERN nare. Šiame kontekste parodos yra itin svarbios: Lietuva nori tapti CERN nare, mes norime, kad ji ja taptų, taip pas siekiame pasakoti apie savo veiklą, supažindinti su ja Lietuvos visuomenę.

Reikia suprasti, kad mūsų darbas priklauso nuo tyrėjų, mokslininkų, o jais ateityje taps dabartiniai studentai. Dėl to stengiamės su savo veikla juos supažindinti dabar, pristatyti mokslo pasiekimus, mokslininkų darbą ir, galbūt vėliau, tikriausiai po penkių ar dešimt metų, jie atkeliaus į CERN ir prisijungs prie mūsų komandos.

– Ką manote apie lietuvius mokslininkus ir jų darbus?

– Mūsų nuomone, jie yra labai kompetentingi, puikūs informatikai. Šiuo metu CERN dirba apie 30 lietuvių, daugelis jų – kompiuterijos srityje.

Taip pat mes labai aktyviai bendradarbiaujame su Lietuvos lazerių industrijos atstovais, nes jūsų šalis yra mokslininkams skirtų lazerių gamybos lyderė.

Įsitikinę lietuvių kompetencijomis, mes ieškome progų, ir norime dar labiau paskatinti bendradarbiavimą su Lietuvos lazerių tyrimų centrais ir gamybos kompanijomis, mokslininkais. Norime dirbti kartu.