Naujausi atradimai leidžia daryti išvadą, kad dinozaurai buvo užmušti ir gamtos kataklizmų metu palaidoti po žeme tą pačią dieną, kai milžiniškas asteroidas trenkėsi į Žemę. Sprogimo jėga buvo visa naikinanti – tikimybė išgyventi buvo menka, mat žuvusių dinozaurų fosilijos aptiktos apie 3000 km nuo asteroido smūgio Meksikos įlankoje, dabartiniame Jukatano pusiasalyje Centrinėje Amerikoje.
Mokslininkai iki šiol buvo radę tik labai nedidelį kiekį dinozaurų fosilijų, kurių amžius skaičiuojamas likus keliems tūkstančiams metų iki asteroido smūgio. Todėl fosilijos iš tos pačios susidūrimo dienos – ypatingais svarbios.
Be dinozauro kojos, toje pačioje vietovėje aptiktos tuo metu gyvenusių žuvų fosilijos. Mokslininkai aptiko, kad šių žuvų kūne buvo įstrigusios įvairios aplinkos dalelės, iš dangaus kritusios po asteroido smūgio kilusios spogimo. Taip pat ir priešistorinio vėžlio fosiliją, pervertą mediniu kuolu, smulkių žinduolių liekanas ir jų iškastus urvus, raguotojo triceratopso odos fosiliją, pterozauro embrioną kiaušinyje ir paties asteroido fragmentą, atskilusį po smūgio.
„Mes surinkome tiek daug objektų iš šios vietos, kurie mums pasakoja, kas tą dieną vyko žingsnis po žingsnio. Užtenka pažiūrėti į akmenyje susidariusias juostas, pažiūrėti į fosilijas ir jos iš karto nukelia tave į tą dieną“, – teigė Mančesterio universiteto mokslininkas Robertas DePalma, vadovavęs kasinėjimams Taniso vietovėje.
Dabar visuotinai pripažįstama, kad masinį dinozaurų išnykimą sukėlė asteroido, kurio skersmuo buvo apie 12 km, smūgis į Žemę. Smūgis buvo visa naikinantis – nuo žemės paviršiaus šlavė viską net ir už daugiau nei 3000 kilometrų. Kaip teigia mokslininkai, tuo metu iš tiesų žemė maišėsi su oru ir vandeniu.
Šiaurės Dakotoje esanti Taniso vietovė yra didžiulė fosilijų makalynė – gyvūnų ir augalų liekanos suplaktos į vieną masę ir užkastos po nuosėdų sluoksniu, kurias suformavo purvo nuošliaužos, sukeltos nesuvokiamai milžiniškų žemės drebėjimų. Čia vienoje vietoje aptinkami vandens gyviniai sumalti su sausumos būtybėmis.
Katastrofos mastą atskleidė tuo metu gyvenusių durklažuvių ir eršketų fosilijos. Jų žiaunose aptiktos įstrigusios miniatiūrinės dalelės. Tai tarsi į stiklo rutuliukus – sferules – pavirtęs gruntas ir uolienos. Iš karto po smūgio ir spogimo šios dalelės pasklido visoje planetoje.
Aptiktos sferulės buvo ištirtos radioaktyviosios anglies matavimo būdu bei nustatyta jų cheminė sudėtis. Paaiškėjo, kad jų sudėtis sutampta su dalelėmis, aptiktomis vietovėje, kur įvyko asteroido smūgis į Žemę. Be to, dvi dalelės aptiktos ir išsilaikiusiame medžio sakų gabalėlyje – jų kilmė yra nežemiška.
Mančesterio universiteto profesorius Philas Manningas teigė, kad po sferulių, įstrigusių gintare, cheminių tyrimų nebeliko abejonės: „Mes žiūrime į daleles asteroido, kuris užbaigė dinozaurų erą“.
Pasak Londono gamtos istorijos muziejaus profesoriaus Paulo Barretto, paleontologų aptikta gerai išsilaikiusi dinozauro kojos fosilija priklauso Thescelosaurus rūšiai. „Iki šiol neturėjome šio informacijos, kokia buvo šio dinozauro oda, tad dabar aiškėja, kad šie padarai buvo panašios į driežų odos ir jie nebuvo plunksnuoti“, – teigė P. Barrettas.
Anot jo, smūgio bangos būta tokios stiprios, kad dinozauro koja buvo nutraukta akimirksniu. „Nėra jokių požymių apie buvusį susirgimą, patologiją, tai pat nėra požymių, kad galūnė būtų nukąsta kito padaro, t. y. nėra dantų žymių ar audinių dalelių trūkumų“, – tikino prof. P. Barrettas.
Plačiau apie šiuos atradimus specialioje laidoje „Dinosaurs: The Final Day with Sir David Attenborough“ rodys BBC One kanalas balandžio 15 dieną 20:30 Lietuvos laiku.
