„PACE pagerins mūsų supratimą apie tai, kaip funkcionuoja mūsų vandenynai ir kaip jie susiję su visa Žemės sistema. PACE leis pamatyti vandenynų biologiją tokiu mastu, kokio dar niekada neregėjome“, – teigė NASA Žemės mokslų skyriaus direktorė Karen St. Germain. Taigi, misijos PACE metu bus atlikti svarbiausi Žemės atmosferos ir klimato stebėjimai bei įvertinta viso pasaulio vandenynų būklė.
Beveik 1 mlrd. JAV dolerių (apie 930 mln. eurų) vertės PACE misija pradėta sėkmingu skrydžiu į orbitą – „SpaceX Falcon 9“ raketa iš Floridos Kanaveralio kyšulio raketų paleidimo aikštelės pakilo 06:33 val. GMT (08:33 Lietuvos laiku). Tiesa, iki šio momento misijos pradžia ir raketos paleidimas buvo atidėtas dėl blogų oro sąlygų.
Praėjus maždaug septynioms minutėms po starto pirmoji raketos pakopa grįžo ir sėkmingai (vertikaliu būdu) nusileido specialioje „SpaceX“ raketų nusileidimo platformoje. Tai jau ketvirtasis šios raketos paleidimas ir nusileidimas, rašoma „SpaceX“ pranešime.
Vėliau viršutinė „Falcon 9“ pakopa iškėlė misijos PACE (Plankton, Aerosol, Cloud, Ocean Ecosystem) palydovą į Saulei sinchroninę orbitą (SSO), kuri yra maždaug 680 km aukštyje nuo Žemės.
Kuo svarbi misija PACE?
NASA misijos PACE tikslas – tirti vandenynų būklę, oro kokybę, klimato kaitos procesus. Vandenynų ir atmosferos stebėjimas mokslininkams suteikia būtiną informaciją tyrimams atlikti ir juos plėtoti, tad misijos metu siekiama geriau suprasti ir ištirti vandenyno planktoną, pokyčius atmosferoje, anglies dioksido ciklą Žemėje, teršalų daleles atmosferoje ir jų poveikį.
PACE misijos mokslininkas Jeremy'is Werdell'as teigė, kad po daugiau nei dešimtmetį trukusio planavimo ir ataskaitų teikimo apie naujas Žemės stebėjimo sistemas, NASA būstinė oficialiai patvirtino šį projektą dar 2014 metų gruodį. Nuo to laiko buvo išsamiai apibrėžta misijos reikšmė moksliniams tyrimams, vertė žmonėms ir žvejybos pramonei bei oro kokybės stebėjimui.
Tiesa, šią misiją buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija ne kartą atidėjo, rašo space.com. Tikėtina, kad visa tai vyko dėl paties D. Trumpo skeptiškumo klimato kaitos problemoms ir jų neatidėliotinam sprendimui, rašo BBC.
Vis dėlto, mokslininko Jeremy'io Werdell'o nuomone, šios misijos įgyvendinimas leis surinkti naujų duomenų ir atradimų, kurių iki šiol mokslas neturėjo. Palydove įdiegtos priemonės leis mokslininkams išskirti įvairias planktono bendruomenes vandenyne ir suteiks naujų įžvalgų apie jūrų ekosistemas.
Pasak mokslininko, vandenynuose gyvenančių mažų organizmų ir taršos dalelių atmosferoje tyrinėjimas yra labai reikšmingas siekiant suprasti klimato kaitą ir kitus šiuo metu vykstančius procesus Žemėje. Palydovo pagalba bus aiškinamasi, kaip įvairios taršos dalelės, tokios kaip dulkės ir dūmai, gali paveikti debesų formavimąsi ir Žemės atmosferos temperatūrinius pokyčius.
Palydove yra įtaisytas NASA pagamintas spektroradiometras. Tai yra spalvas analizuojantis prietaisas, kuris gali aptikti daugiau nei 200 skirtingų spalvų (elektromagnetinės spinduliuotės) segmentų: nuo ultravioletinio spektro, regimosios šviesos iki infraraudonųjų spindulių. Palydovai ankstesnių misijų metu galėjo stebėti tik kelias skirtingas mėlynas, žalias ir raudonas spalvas. Šios misijos palydovas yra kur kas labiau patobulintas nei ankstesnieji.
Kodėl svarbu tirti planktoną?
Planktono bendruomenes būtų galima pavadinti pagrindiniu jūrų ir vandenynų sveikatos rodikliu, nes šie maži organizmai fotosintezės metu gamina deguonį. Planktonu minta dauguma vandens gyvūnų, todėl šie organizmai yra itin reikšmingi mitybos grandinėje. Mokslininkai pagal tam tikroje vandenyno vietoje esančias planktono rūšis gali nustatyti kiek deguonies yra toje vandenyno dalyje ir kokios gyvūnų populiacijos ten veisiasi.
Tačiau pernelyg greitas planktono dauginimasis ir didelė jo koncentracija vienoje vietoje sukelia vandens žydėjimą. Nors tai yra natūralus procesas, intensyvus vandens žydėjimas gali sukelti neigiamas pasekmes gyvūnijai ir žmonėms. Vandens žydėjimo metu į vandenį dažnai išsiskiria toksinų, kurie gali būti kenksmingi žuvims ar net sukelti masinę jūros gyvūnijos žūtį, žuvys gali uždusti dėl deguonies trūkumo žydinčiame vandenyje.
Pavojus žmonių sveikatai kyla tuomet, jeigu toks užterštas vanduo patenka į geriamąjį vandenį ar maistą. Tai viena iš priežasčių, kodėl mokslininkams yra svarbu stebėti ir analizuoti duomenis apie planktoną pasaulio vandenyse.
„PACE“ misijos palydovo vykdomi stebėjimai mokslininkams suteiks daugiau informacijos ir apie esamą oro taršą ir oro kokybę mūsų planetoje. Remdamiesi surinkta informacija mokslininkai turės galimybę ieškoti būdų kaip pagerinti žmonių, nukentėjusių dėl užteršto oro, sveikatą. O politikai ir valstybių vadovai, remdamiesi mokslininkų pateiktomis išvadomis, galės padaryti atitinkamus sprendimus, lemiančius oro taršos apribojimus ir žmonių gyvenimo kokybės gerinimą.
Duomenys bus pradėti rinkti iš karto palydovui atsiradus orbitoje. Tiesa, dar bent mėnesį bus atliekami tyrimai siekiant užtikrinti sklandų palydovo veikimą ir duomenų rinkimą. Iš gautų duomenų mokslininkai mėgins geriau suprasti kaip sąveikauja aerozoliai, vandenynas ir debesys bei kaip tai prisideda prie šylančių vandenynų, atmosferos ir klimato kaitos.
Šis straipsnis parengtas Delfi praktikantės.
Šaltiniai: NASA, space.com, Scientific American, spaceflightnow.com, VLE, BBC ir kt.
