Kaip rašo „Live Science“, prakeiksmas buvo nukreiptas į šokėją vardu Mannai – graviūroje esantis užrašas ragina demonus pakenkti šiam šokėjui, kuris greičiausiai dalyvavo šokių konkurse ar turnyre garsiajame Izraelio teatre „Caesarea Maritima“, pastatytame Erodo Didžiojo laikais.
Tai, kad graviūra buvo rasta tokio prestižinio teatro griuvėsiuose, leidžia manyti, jog Manna „turėjo būti garsus menininkas, todėl prizas turėjo būti nemažas, jau nekalbant apie šlovę ir reputaciją“, teigia Veronos universiteto istorijos profesorius Attilio Mastrocinque, išsamiai aprašydamas savo prakeiksmo vertimą straipsnyje, publikuotame knygoje „Studies in Honour of Roger S.O. Tomlin“. Lietuviškai šios knygos pavadinimo vertimas skmabėtų taip: „Tyrimai Rogerio S.O. Tomlino garbei“. Knyga buvo išleista šiais metais.
Manną užkeikiantis asmuo buvo itin rimtai nusiteikęs: „Suriškite kojas, sutrukdykite Mannos šokiui, – taip archeologas išvertė prakeiskmą, kuris išraižytas graikų kalba. – Sulipinkite akis, rankas, kojas, kad jos Mannai būtų lėtos, kai jis šoks teatre“.
Tam, kad šio asmens prakeiksmas išsipildytų, buvo kreiptasi į keletą dievų – tarp jų ir į senovės Egipto magijos bei išminties dievą Thothą. Tai taip pat ragina „dangaus demonus, oro demonus, žemės demonus, požemio demonus, jūros, upių demonus, šaltinių demonus“ užpulti Manną.
„Susukite, užtemdykite, sulipinkite, sulipinkite akis, – išraižyta graviūroje – Kad jis judėtų lėtai ir prarastų pusiausvyrą“.
Prakeismą atrado italų archeologai. Tikslūs atradimo metai nėra aiškūs, spėjama, kad plokštelė buvo rasta tarp 1949 ir 1954 metų. Tačiau tik visai neseniai pavyko iššifruoti, kas išraižyta joje.
Plokštelė buvo pagaminta laikotarpyje, kai miestą kontroliavo Bizantijos imperija. Manoma, kad Manna ir jo prakeikėjas buvo iš tarpusavyje konkuruojančių grupuočių. Bizantijos imperijoje žmonės, konkuruojantys šokių ar kituose konkursuose, kartais priklausydavo priešingoms frakcijoms – tokioms kaip „mėlynoji“ ir „žalioji“ – ir konkurencija tarp šių grupių galėjo būti labai intensyvi, o kartais net sukelianti ir viešas riaušes, rašo A.Mastrocinque.
Tačiau, kad ir kokia būtų priežastis, prakeiksmo plokštelė yra ilga: ją sudaro net 110 eilučių. Nors oficiali Bizantijos imperijos religija buvo krikščionybė ir ši religija niekada negarbino Thotho ir kitų pagoniškų dievų – tai nesustabdė tokių pagoniškų ritualų naudojimo, teigia A. Mastrocinque. Anot jo, tai greičiau turėjo priešingą efektą – tokios plokštelės tapo ilgesnėmis ir detalesnėmis.
