aA
Kelis dešimtmečius mokslininkai siekia atsakyti į klausimą: kas daro didesnę įtaką biologinei įvairovei – konkurencija tarp rūšių ar aplinkos pokyčiai? Bandant paaiškinti šią makroevoliuciją, keliamos dvi viena kitai prieštaraujančios teorijos: Raudonosios karalienės ir Rūmų juokdario, kurias įkvėpė pasaka „Alisa Stebuklų šalyje“. Naujas Vilniaus universiteto (VU) mokslininko prof. Andrejaus Spiridonovo tyrimas, atliktas bendradarbiaujant su Kanados Makgilio universiteto profesoriumi Shaunu Lovejoy, atskleidžia, kad abi šios teorijos yra teisingos skirtingais laiko matavimo masteliais.
Prof. A. Spiridonovo tyrimas apie evoliuciją publikuotas žurnale Nature.
Prof. A. Spiridonovo tyrimas apie evoliuciją publikuotas žurnale Nature.
© DELFI

Prof. A. Spiridonovas ir prof. Sh. Lovejoy išnagrinėjo dešimtis tūkstančių jūrinių gyvūnų genčių iš daugiau nei 700 000 aptiktų, kurios egzistavo pastaruosius pusę milijardo metų.

„Remiantis Raudonosios karalienės hipoteze, sąveika tarp rūšių, pavyzdžiui, konkurencija, yra pagrindiniai evoliucinius pokyčius lemiantys veiksniai. Tuo tarpu Rūmų juokdario hipotezė teigia, kad aplinkos pokyčiai, pavyzdžiui, klimato kaita, daro didžiausią įtaką“, – teigia prof. Sh. Lovejoy.

Analizuodami jūros gyvūnų genčių ir klimato sąlygų svyravimus per pastaruosius pusę milijardo metų, tyrėjai nustatė, kad trumpesniu laiko matavimo masteliu įvairovė elgiasi kaip Rūmų juokdarys – jos pokyčiams įtaką daro aplinka. Laikui bėgant svyravimų daugėja, jie piką pasiekia 40 mln. metų laiko matavimo masteliu. Tuomet ima galioti Raudonosios karalienės teorija, teigianti, kad pokyčius lemia konkurencija tarp rūšių.

„Po 40 mln. metų jūros gyvūnų įvairovė tampa vis labiau nepriklausoma nuo klimato. Vadinasi, gyvybė įgauna autonomiją didžiausiais laiko matavimo masteliais, ji jau nebepriklauso nuo fizinės aplinkos stabilumo“, – teigia prof. A. Spiridonovas.

Šis tyrimas paneigia prof. Jameso Lovelocko Gajos hipotezę, kuri teigia, kad gyvybė reguliuoja savo globalią aplinką ir palaiko homeostazę. Remiantis aptiktais dėsniais, trumpais geologiniais laiko masteliais nei gyvybė, nei megaklimatas nėra stabilūs, tuo tarpu ilgais masteliais gyvybė stabilizuojasi, o klimatas rodo vis didesnius svyravimus. Faktiškai laiko masteliais, ilgesniais nei 40 milijonų metų, gyvybė prisitaiko prie bet kokio klimato ir tampa autonomiška jo atžvilgiu, o klimatas lieka nestabilus.

Publikacija „Gyvybė, o ne klimatas daro įtaką įvairovei didesniu nei 40 mln. metų laiko matavimo masteliu“ („Life Rather than Climate Influences Diversity at Scales Greater than 40 Million Years“) – jau keturiolikta VU mokslininkų publikacija žurnale „Nature“. Dauguma jų paskelbtos bendradarbiaujant su užsienio autoriais.

Žurnale „Nature“ publikuojama tik apie 8 proc. pasiūlytų straipsnių, tyrimai atrenkami atsižvelgiant į jų originalumą, svarbą, tarpdiscipliniškumą, aktualumą, prieinamumą, elegantiškumą ir netikėtas išvadas.

Pasak VU mokslo prorektorės prof. Editos Sužiedėlienės, publikacijos tokiuose mokslo žurnaluose kaip „Nature“ rodo aukštą VU atliekamų tyrimų lygį.

„Vilniaus universiteto mokslininkai keičiasi žiniomis ir vykdo bendrus tyrimus su kolegomis iš geriausių pasaulio aukštojo mokslų įstaigų. To rezultatas – tarptautinei mokslo bendruomenei aktualūs tyrimų rezultatai“, – teigia prof. E. Sužiedėlienė.

Tyrimas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos projekto S-MIP-21-9 „Didieji perėjimai makroevoliucijoje – erdvinės struktūrizacijos vaidmuo“ lėšomis.

Tyrimo nuoroda čia: https://www.nature.com/articles/s41586-022-04867-y

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(24 žmonės įvertino)
5.0000
Delfi PliusDelfi Mokslas

Revoliucinis eksperimentas laboratorijoje pavyko: be kiaušinėlio ir spermos užmegzta nauja gyvybė – ėmė formuotis plakanti širdis ir smegenys

Mokslininkai iš pelių ląstelių be spermos , kiaušialąsčių ar gimdos sukūrė „dirbtinį...

Tokijo centre – pasakiškas reginys: žmonės nieko panašaus iki šiol nėra matę

Dieną naktį nemiegančio Tokijo Šibujos rajono skaitmeniniuose reklamos ekranuose pasirodo itin...

Mokslininkai aptiko prieš 100 mln. metų gyvenusio ypatingo dinozauro liekanas: šioje Žemės vietoje tokių fosilijų rasti nesitikėjo

Argentinos mokslininkai rugpjūčio 11 dieną pristatė pirmąjį šarvuotą dvikojį Pietų...

Delfi Mokslas

Genialiai paprastas mokslininkų išradimas žada didžiules permainas dėl išmetamųjų dujų – tai puiki žinia automobilių savininkams

Ekspertai rado būdą, kaip sugaudyti deginant iškastinį kurą į aplinką patenkantį anglies...

Top naujienos

Delfi Pliusparengė Nerijus Povilaitis

Vokietijos politiko darbas Putinui: jis pasirinktas transliuoti Vakarams pritaikytas Kremliaus žinutes (1)

Glaudžiais ryšiais su Rusijos energetikos bendrovėmis ir šios šalies prezidentu Vladimiru...

Artėjantis šildymo sezonas gresia būti gerokai brangesniu: kišenes patuštintų ne tik vilniečiai

Nors lepina kaitra, sakoma roges žiemai reikia ruošti dar vasarą, tačiau dalis vilniečių apie...

Profesorius Laurinaitis – apie darbą: kurių profesijų darbuotojai labiau linkę turėti psichinių susirgimų

Sunku patikėti, bet kai kurie skaičiavimai rodo, jog darbe praleidžiame net 50 metų. Sėkmė darbe...

Iš kapinių parvažiavo su dvoku (1)

Sovietinis paveldas Panevėžio kapinėse – iš tolo dvokiantys tualetai su skylėmis grindyse...

Vilniuje duris atvėrė korėjietiško stiliaus maisto restoranas – lankytojai važiuoja net iš kitų mikrorajonų

Prieš kelias savaites Vilniuje, Pilaitės rajone startavo naujas korėjietiško stiliaus maisto...

Delfi Plius Lauryna Vireliūnaitė

Rusijos šantažas atsisuko prieš ją pačią? Įvardijo priežastį, kodėl Latvijai vėl tiekiamos dujos (5)

Rusijai netikėtai atnaujinus dujų tiekimą Latvijai , svarstoma, kad taip elgtis rusus gali versti...

Karas Ukrainoje. Zelenskis kreipėsi į rusus visame pasaulyje žuvo vienas geriausių Ukrainos karo lakūnų

Kasdienio video pranešimo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į rusus...

Kęstutis Girnius. Landsbergio vaidmens nepripažinimas – istorijos klastojimas (4)

Mėnesio pradžioje bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa paskelbė, kad šeši iš dešimties...

Delfi PliusDalia Daškevičiūtė

Akušerė ginekologė: visoms pacientėms užduodu tą patį klausimą – nuo jo priklauso moters sveikata

Daugiau nei 18 tūkstančių – tiek sekėjų instagrame per pusmetį surinko gydytoja akušerė...

Žodžiais nenusakoma narkotikų gausa „Karklės“ festivalyje: kinologų šuo nespėjo gaudyti įtariamuosius (11)

Policija informavo, kad „ Karklės “ festivalyje vėl buvo aptikta narkotikų . Per tris...