Įspūdingą raudoną vaivorykštę pagavęs lietuvis paaiškino, kaip jam tai pavyko: kas tai per reiškinys?
Atmosferos reiškinių fotografas Tadas Janušonis užfiksavo itin retą reiškinį danguje – raudoną vaivorykštę. Įspūdingas reišknys dangų nutvieskė liepos 4-tosios vakare, Kupiškio rajone, netoli Salamiesčio. Su portalo Delfi skaitytojais T. Janušonis pasidalijo raudonos vaivorykštės kadru ir paaiškino, kaip šis fenomenas susiformavo.
Vaivorykštė – tai optinis-meteorologinis reiškinys, kuomet Saulei apšvietus atmosferoje esančius vandens lašelius, dėl šviesos spindulio lūžio danguje atsiranda ištisinė spalvų spektro juosta.
Įprastai matoma raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė, tačiau pasitaiko atvejų, kuomet esant specifinėms sąlygoms atmosferoje, gali susiformuoti ir monochrominė vaivorykštė – pavyzdžiui, raudona vaivorykštė.
Kaip Delfi paaiškino „SkyChasersLT“ narys T. Janušonis, raudonai vaivorykštei susidaryti reikia tokių pačių sąlygų kaip ir paprastai vaivorykštei, tačiau yra vienas skirtumas.
„Tam, kad susiformuotų vaivorykštė, vienoje pusėje turi būti lietus, o priešingoje turi šviesti debesų neuždengta Saulė. Vienintelis skirtumas tas, kad raudona vaivorykštė susidaro tada, kai Saulė yra ties horizontu arba net po horizontu, kaip kad buvo šiuo atveju. Paprastos vaivorykštės susidarymo atveju lietaus lašeliai baltą Saulės šviesą išskaido į sudedamąsias vaivorykštės spalvas. Tačiau, kai Saulė yra ties horizontu, mus pasiekia jau ne balta šviesa. Tuo metu šviesai reikia nukeliauti ilgesnį atstumą per atmosferą, todėl ji paveikia šviesą žymiai smarkiau – išsklaido visus violetinius, mėlynus, žydrus, žalius spindulius taip, kad lieka beveik vien oranžiniai ir raudoni spinduliai. Dėl tos pačios priežasties mums atrodo, kad ir Saulė yra raudona, tad ir vaivorykštei susidaryti kitų spalvų beveik ir nebelieka“, – aiškino raudoną vaivorykštę įamžinęs T. Janušonis.
Šiuo įspūdingu kadru fotografas pasidalijo ir „SkyChasersLT“ feisbuko paskyroje.
„Raudonoji vaivorykštė! Nedažnai vakarai būna tokių įspūdingų spalvų. Kai pradėjo lįsti raudona vaivorykštė supratau, kad be reikalo stoviu vietoje užvertęs galvą. Čiupau fotoaparatą, šokau į automobilį ir lėkiau laukais, kol pasimatė visas lankas! Vos spėjau, padariau du kadrus ir išnyko!“, – įspūdingą kadrą aprašė fotografas.
Tiesa, raudonos vaivorykštės ryškumą galėjo lemti ir dar vienas reiškinys atmosferoje. Remiantis „Orai ir klimatas Lietuvoje“ duomenimis, po to, kai buvo užfiksuota raudona vaivorykštė, jau kitą dieną buvo pranešta apie Rytų Lietuvoje pastebėtą balkšvai gelsvą dangų – mėlynos spalvos jame beveik nebuvo.
„Panašu, kad mums užnešė dūmų iš Kanados gaisrų. Per keletą parų jie atkeliavo nuo Kanados pro Grenlandiją. Be to, visa tai atnešė žemo slėgio sūkurio priekinė dalis. Stebėkite saulėlydį. Jis bus rausvesnis nei įprastai“, – pranešė „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Kaip rašo apie kosmoso ir atmosferos reiškinius informuojanti svetainė earthsky.org, raudona vaivorykštė atsiranda tada, kai Saulė yra horizonte, o tokia jos spalva susifomruoja dėl tos pačios priežasties kaip ir raudonas saulėlydis ar saulėtekis. „Kai Saulė yra žemai, jos mėlyna ir žalia šviesa susilpnėja, nes iki jūsų akių ilgai per atmosferą ji išsisklaido, tačiau raudona švies išlieka“, – rašo earthsky.org.
