Įrenginys su įdiegta programine įranga jungiasi prie debesų kompiuterijos duomenų bazių, siunčia informaciją ir pasiima naudotojams siunčiamas komandas, perspėja vartotoją apie kritines situacijas. Išmanieji radiatoriai gali būti naudojami įvairios paskirties patalpose ir namuose, pavyzdžiui, įrengiami kalnų nameliuose, kur patys įsijungia ir šildo tik savaitgaliais, šeimininkams atvykus slidinėti.
Įmonės „Singletonas“ vadovas Dariaus Pečkys teigia, jog turėjo tikslą įžengti į Skandinavijos rinką dėl trijų priežasčių – rinkos imlumo inovacijoms, uždarumo ir dėl finansinių galimybių.
„Skandinavijos rinka, lyginant su JAV, taip pat yra labai inovatyvi, tačiau dėl uždarumo nedaug žinome. Uždarumas šiuo atveju pasireiškia tuo, kad rinkoje dominuoja vietiniai, kitur nežinomi prekės ženklai, skandinavai dažniausiai renkasi ir palaiko vietinius gamintojus. Skandinavijos rinkoje lengviau išbandyti produktą, pamatyti, kokie jo trūkumai, o nesėkmės atveju įmonės nuostoliai bus gerokai mažesni, nei globalioje rinkoje“, – sako verslininkas.
Iki metų pabaigos surinks 85 tūkst. įrenginių
D. Pečkys tikisi, kad ši patirtis atvers naujus bendradarbiavimo su skandinavais kelius. Lietuvių kuriamas sprendimas suteikia plačias įrangos atnaujinimo galimybes nekeičiant prietaiso – vien atnaujinant programinę įrangą prietaisas tampa išmanesniu. „Daiktų interneto koncepcija ir yra tokia – daiktai turi tarpusavyje „kalbėtis“, o sujungti į vieną tinklą prietaisai galės pranešti apie save, aplinkos pokyčius“, – tikina verslininkas.
Pasak jo, programinės įrangos kūrimas ir derinimas su užsakovais truko vos 5 mėnesius – per tiek laiko suprojektuotas, sukurtas ir perduotas serijinei gamybai bevieliu ryšiu valdomas elektrinis radiatorius. Tai, pasak pašnekovo, taip pat skandinaviškos rinkos privalumas. Gana griežti darbų atlikimo terminai leido greitai sukurti galutinį gaminį, išvengti konkurentų bandymo kopijuoti produktą. Norvegai numato rugsėjį Lietuvoje pagaminti 1000 išmaniųjų radiatorių partiją, o iki metų pabaigos – 85 tūkst. vienetų.
