Iš Visatos tyrimų tikimasi revoliucijos

Šią vasarą JAV kosmoso agentūros NASA mokslininkai pranešė atradę „kitą Žemę“ – panašaus dydžio planetą, besisukančią aplink Saulės tipo žvaigždę. Svarbiausia, jog ta planeta skrieja apie savo žvaigždę tokiu pačiu atstumu kaip Žemė aplink Saulę, vadinasi, yra vadinamoje gyvybės zonoje, kur tinkamos sąlygos gyvybei atsirasti. Deja, planeta nutolusi nuo mūsų per 1400 šviesmečių, tad sužinoti, kas iš tikrųjų joje vyksta, kol kas sunkiai įmanoma. Vis dėlto tas atradimas – dar vienas svarbus žingsnis sprendžiant vieną labiausiai jaudinančių Visatos mįslių – ar joje yra paplitusi gyvybė, ar egzistuoja kitos civilizacijos.

Sunku numatyti, kada ir kaip ši problema bus išspręsta. Tačiau mokslininkai įsitikinę kad jau per artimiausią dešimtmetį turėtų būti padarytas vienas svarbiausių žmonijos atradimų –atskleista, kas yra tamsioji medžiaga, kurios Visatoje bent penkis kartus daugiau, negu mums žinomos medžiagos (tos slapukės buvimą įrodo jos trauka ir kiti „pėdsakai“). Mokslininkai deda daug pastangų, siekdami suprasti ir dar paslaptingesnės - tamsiosios energijos prigimtį.

Iš tikrųjų Visatos tyrimai – viena iš perspektyviausių ir įdomiausių mokslo tyrimo krypčių. Jau visą šimtmetį tęsiasi didžiųjų Visatos atradimų laikotarpis. Jį lemia trijų gretutinių mokslų: astronomijos, fizikos ir technikos glaudūs ryšiai. Astronomai, stebėdami Visatą ne tik regimaisiais spinduliais, bet ir radijo bangomis, Rentgeno, ultravioletiniais, gama spinduliais, gauna unikalios informacijos apie kosminius objektus ir juose vykstančius procesus; tyrimų galimybes labai išplėtė sukurtos kosminės observatorijos. O fizikai, remdamiesi tais rezultatais, atskleidžia Visatoje vykstančių procesų prigimtį, formuluoja bendrus dėsnius, kelia naujas hipotezes.

Stebina sunkiai įsivaizduojami Visatos erdvės ir laiko mastai, jos evoliucija po Didžiojo Sprogimo, įvykusio prieš 13,7 milijardo metų. Atrasti keisti, žmogaus fantaziją pranokstantys objektai, kuriais savo evoliucijos pabaigoje virsta didelės masės žvaigždės. Tai neutroninės žvaigždės, tarsi kilometrų dydžio atomų branduoliai, ir dar keistesnės juodosios skylės, siurbiančios į save viską iš aplinkos nepaprastai stipriu traukos lauku. Galaktikų centruose egzistuoja milijonų ir net milijardų Saulės masių juodosios skylės, susidariusios galaktikų formavimosi pradžioje, jas supa labai įkaitę krintančios plazmos diskai.

Tolimų, net už milijardų šviesmečių esančių objektų stebėjimai leidžia matyti jų, taigi ir Visatos praeitį bei evoliuciją. O XX a. pabaigoje išsiaiškinta, kokia tolimesnė Visatos ateitis – ji plečiasi greitėdama. Taigi, ši paskaita – apie atskleistas ir dar tik tiriamas Visatos paslaptis.

Mokslo festivalyje „Erdvėlaivis Žemė“ prof. R. Karazijos paskaita „Žinoma ir nežinoma Visata“ vyks Klaipėdoje rugsėjo 15 d. 12 val. Žemynos gimnazijoje (Kretingos g. 23) ir 14 val. Vytauto Didžiojo gimnazijoje (Simono Daukanto g. 31).