Kameromis aprūpintas tyrimų palydovas „Pars-1“ buvo paleistas į orbitą 500 kilometrų aukštyje iš Rusijos Vostočno kosmodromo, esančio maždaug už 8 tūkst. kilometrų į rytus nuo Maskvos. Palydovui į kosmosą iškelti buvo panaudota rusiška raketa „Sojuz“. Paleidimą tiesiogiai transliavo Irano valstybinė televizija.
Iranas teigia, kad šalis visiškai savarankiškai sukūrė „Pars-1“ ir per pastaruosius dvejus metus įvykdė keliolika palydovų paleidimų. Sausio mėnesį Iranas paskelbė, kad vienu metu į orbitą paleido tris palydovus, o beveik savaitę anksčiau Revoliucijos gvardija paleido tyrimų palydovą.
Vakarų vyriausybės, įskaitant Jungtines Valstijas, ne kartą perspėjo Iraną dėl tokių paleidimų. Jų teigimu, ta pati technologija gali būti panaudota balistinėms raketoms, įskaitant nešančiąsias branduolines galvutes.
Iranas atkirto, kad nesiekia sukurti branduolinių ginklų ir kad jo palydovų ir raketų paleidimas yra skirtas tik civiliniams ar gynybos tikslams.
2022 m. rugpjūtį Rusija iš Kazachstano paleido į orbitą Irano nuotolinio stebėjimo palydovą „Khayyam“, buvo spėliojama, kad Maskva gali jį panaudoti karinių taikinių stebėjimui Ukrainoje.
Maskva stiprina ryšius su kitomis Vakarų išstumtomis šalimis, įskaitant Iraną, kaltinamą Ukrainos puolimui naudojamų ginkluotų nepilotuojamų orlaivių tiekimu Maskvai. Šį mėnesį Jungtinės Valstijos pareiškė, kad netrukus įves naujas sankcijas Iranui dėl jo paramos Rusijos invazijai į Ukrainą.
Teheranas visus kaltinimus neigia.
