Pasak Panevėžio apskrities maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko Valdemaro Kontauto, skiepijimo nauda jau akivaizdi – užsikrėtusių pasiutlige gyvūnų, palyginant su 2007-aisiais, šalyje šiemet sumažėjo net dešimt kartų. Pašnekovo teigimu, Panevėžio apskrityje statistika dar geresnė – šiemet užregistruota 11 pasiutligės atvejų, o pernai jų buvo net 149.
„Pasaulinė praktika rodo, kad vakcinuoti reikia bent dešimtmetį. ES finansavimas numatytas penkeriems metams, vėliau bus siekiama, kad gyvūnai būtų skiepijami iš valstybės biudžeto lėšų. 80 proc. pasiutligės užkrato platina laukiniai gyvūnai – lapės, usūriniai šunys, kiaunės. Jiems metamas jaukas primena degtukų dėžutę, bet turi žuvies kvapą. Taip siekiama privilioti gyvūnus, kad šie vakciną prarytų“, – teigė V.Kontautas.
Pasiutligė − ūmi virusinė liga. Ja gali užsikrėsti ir žmonės. Užsikrečiama, kai įkanda sergantis gyvūnas arba kai jo seilės patenka ant pažeistos odos, gleivinių. Pasiutlige serga ir ją platina tiek laukiniai žvėrys, tiek naminiai gyvūnai. Ypač pavojingi plėšrieji šunų šeimos gyvūnai – usūriniai šunys, vilkai, lapės. Užsikrėsti galima ne tik miške. Pasiutęs žvėris eina pas žmones, į sodybas, gali atklysti net į miestą.
VMVT gyventojus įspėja, kad radus jaukus su pasiutligės vakcina jų negalima liesti. Jeigu jaukai aptinkami prie gyvenamųjų namų, reikia apie tai nedelsiant pranešti teritorinei valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Šios tarnybos specialistai atvyks paimti ne vietoje atsidūrusių dėžučių su vakcina. Naminiams gyvūnams šie jaukai nepavojingi.
