Šis Ferdinandėja vadinamas povandeninis vulkanas yra maždaug 30 km ilgio ir 25 km pločio sekluma. Išsiveržimų čia nebuvo stebėta nuo XIX amžiaus, tačiau ir dabar aukštyn kylantys dujų burbulai nekelia specialistams rūpesčių, sakė instituto prezidentas Enzo Boschi.
Per 1831 metų išsiveržimą šio ugnikalnio viršūnė iškilo 65 metrus virš jūros lygio ir tapo maždaug 4 kv. km vulkaninės medžiagos sala. Britai iš karto paskelbė ją savo teritorija ir pavadino ją Grahamo sala, bet netrukus Neapolio ir Sicilijos valdovas karalius Ferdinandas II (iš Burbonų) atsiėmė ją ir suteikė jai itališką Ferdinandėjos vardą.
Į salą pretendavo ir Prancūzija, spėjusi ją pavadinti Julija, bet po keturių mėnesių sala dingo po vandeniu. Ferdinandėja yra Italijos vandenyse ties Sicilija tarp dviejų kitų salų - Pantelerijos ir Lampedūzos.
Italų mokslininkai dar vadina šį ugnikalnį Empedokliu - senovės graikų filosofo ir gydytojo, kurio mokymas buvo pagrįstas keturių stichijų - ugnies, oro, vandens ir žemės - samprata, vardu.
Sicilijoje gimęs mąstytojas, kaip pasakojama legendoje, šoko į Etnos ugnikalnio kraterį.