Prieš 24 metus Najadę atrado NASA zondas „Voyager 2“ – migloti šio mėnulio kadrai, kuriuos nufotografavo antrasis iš legendinių zondų-dvynių, yra vieninteliai Neptūno III „portretai“.
„Najadė bėgo nuo mūsų objektyvų nuo pat tos akimirkos, kai „Voyager 2“ paliko Neptūno sistemą ir pajudėjo Saulės sistemos paribio link, - pasakoja naujųjų Najadės kadrų atradėjas Markas Showalteris iš Nežemiškų civilizacijų paieškų centro SETI. – Žvelgiant į Najadę ir Neptūną iš Žemės, juos skiria tik viena kampinė sekundė. Tai prilygsta žmogaus plauko storiui, į jį žvelgiant iš 50 metrų“.
Neptūną ir jo apylinkes M. Showalteris su kolegomis stebi jau seniai. Tad šių metų liepą, studijuodami Neptūno žiedus, kuriuos nufotografavo kosminis teleskopas „Hubble“, tyrėjai atrado naują Neptūno palydovą S/2004 N1. Tokie rezultatai paskatino mokslininkus senuose „Hubble“ kadruose paieškoti kitų Neptūno sistemos įdomybių.
Už atkaklumą ir pastangas jiems buvo atlyginta. 2004-2009 m. „Hubble“ darytose Neptūno nuotraukose astronomai pastebėjo nedidelę planetėlę, kuri iš pirmo žvilgsnio pasirodė esąs nežinomas dangaus kūnas. Vėliau, ištyrus jos siluetą ir nustačius skersmenį (100 km), buvo prieita išvados, kad čia – Najadė: pats paslaptingiausias ir artimiausias Neptūno palydovas.
M. Showalterio ir jo kolegų žodžiais tariant, Najadės orbita nepaaiškinama pasikeitė, o to priežastis gali būti mėnulio pagreitėjimas sukantis aplink Neptūną. Mokslininkai formuluoja prielaidą, kad tai gali būti susiję su dalies vidinių Neptūno žiedų išnykimu per pastaruosius kelerius metus. Tai galėjo sąlygoti artimiausių Neptūno palydovų orbitų pertvarką.
