Greitai dar vienas sunkus palydovas nukris į Žemę

NASA pradėjo galvoti apie įmanomas viršutinių atmosferos sluoksnių tyrimų (UARS) palydovo sunaikinimo galimybes. Į orbitą jis buvo paleistas 1991 rugsėjo mėnesį. Pagal savo svorį (6 tonos), palydovas orbitoje išbuvo labai trumpą laiką, o svarbiausia - jis neaprūpintas valdomo nusileidimo sistema. 80-aisiais metais sunkių orbitinių objektų sunaikinimo klausimams buvo skiriama itin mažai dėmesio.

Toks masyvus aparatas atmosferoje sudegti tikrai negalės ir egzistuoja labai didelė tikimybė, kad atskiros jo dalys pasieks Žemę.

NASA tiria galimybę jį nuleisti krovininiame “Shuttle” skyriuje. Kitu atveju jo kritimo vietą sunku būtų netgi atspėti.

Dabar palydovas, kuriam buvo prognozuojama 18 mėnesių produktyvaus darbo, vis dar siunčia į Žemę stebėjimų duomenis iš 8 jame veikiančių įrengimų (iš viso yra 10). Pagal paskutinius skaičiavimus nerimauti iki šio dešimtmečio pabaigos nereikia, o mokslinę programą palydovas tikrai vykdys iki šių metų rugsėjo pabaigos.

Kol NASA mąstė apie UARS likimą, paaiškėjo jog dar vienas palydovas neatitinka dabartinių agentūros saugumo standartų.

Palydovas “Aura”, kurio paleidimas planuojamas 2003 birželio-liepos mėnesiais, bus skirtas Žemės paviršiaus stebėjimui pagal NASA programą EOS. Jį stato bendrovė TRW Inc. “EOS Common Spacecraft” pagrindu. “Aura” bus “Aqua”, kuris jau stovi Vanderbergo aviabazėje ir turėtų būti paleistas šį pavasarį, brolis dvynys.

Tačiau netikėtai paaiškėjo, jog “Aura” įskriedamas į atmosferą neiširs į daugybę mažų gabalėlių, o tai reiškia, kad Žemę gali pasiekti 2,5 tonos sveriantis palydovo nuodėgulis.

Kompiuterinio modeliavimo rezultatai parodė, jog tokiu atveju nuolaužų “uodega” gali nusidriekti paviršiumi per 300 kilometrų. Taip gali atsitikti dėl to, kad aparato konstrukcijose naudojama daug detalių iš titano, plieno ir berilio, kurių lydymosi temperatūra yra aukšta.