„Svarbiausia neskubinti laiko“, – pažymėjo žurnalas „Nature“. Pavojai, susiję su modifikuota žmogaus DNR, kuri bus perduota jo palikuonims, kol kas dar nėra pakankamai gerai suprantami, kad Denisui Rebrikovui, vieno prestižinio Rusijos instituto prorektoriui ir kito instituto laboratorijos direktoriui, būtų leista tęsti savo užmanymą, pabrėžė britų leidinys.
Praėjus šešioms savaitėms po „Nature“ kvietimo imtis veiksmų, kai kurie iškiliausi Rusijos genetikai sukvietė slaptą susitikimą su sveikatos apsaugos pareigūnais pietinėje Maskvos dalyje, kuriame dalyvavo ypatinga viešnia, turinti neįprastą prieigą prie Kremliaus: pasak trijų ten buvusių žmonių, tai buvo Vladimiro Putino vyriausioji dukra.
Supratę, kad Rusijoje vienintelis V. Putinas gali nuspręsti, kaip sureguliuoti naująją technologiją, galinčią pakeisti kiekvienos gyvos ląstelės kodą, genetikai savo prieštaringas nuomones apie D. Rebrikovo ketinimus nutarė pristatyti Marijai Voroncovai – endokrinologei, kurios požiūris į bioetiką darosi vis įtakingesnis, pažymėjo šaltiniai.
M. Voroncova tris valandas įdėmiai klausėsi argumentų už ir prieš D. Rebrikovo planuojamą naudoti genų redagavimo techniką, žinomą kaip „Crispr“, teigė dalyviai. Buvęs imtynininkas D. Rebrikovas dirba su kurčiųjų pora, kuri nori, kad jis sutrukdytų jų planuojamam vaikui paveldėti šį sutrikimą, dirbtinio apvaisinimo metu neutralizuodamas defektinius GJB2 genus.
Rebrikovo kryžiaus žygio šalininkai, dalyvavę uždarų durų sesijoje, teigia, kad iš jos išėjo nusiteikę optimistiškai: galimas daiktas, kad M. Voroncova jų poziciją apgins. Ji nepasakė nei „taip“, nei „ne“, tačiau sutiko, kad mokslo pažangos sustabdyti negalima, ir kad žmonių DNR redagavimas turėtų būti uždraustas privačiame sektoriuje ir paliktas valstybinėmis įstaigomis, siekiant maksimizuoti priežiūrą.
D. Rebrikovo oponentai, įskaitant didžiąją ekspertų daugumą, teigia, kad prašymo, kurį jis ketina pateikti Sveikatos apsaugos ministerijai spalio mėnesį, patvirtinimas tik padrąsins kitus mokslininkus atlikti rizikingus eksperimentus su žmogaus sperma, kiaušinėliais ir embrionais, kol nėra įgyvendinta visuotinė sistema, kuri prižiūrėtų šią vieną iš kontroversiškiausių mokslo sričių.
M. Voroncova, kurios specializacija – vaikų augimo sutrikimai, neatsakė į prašymą pakomentuoti, nusiųstą į Nacionalinį endokrinologijos tyrimų centrą, kuriame ji dirba, nei į Rusijos paramos mokslui asociaciją, kur ji sėdi prezidiume. Kremlius niekada viešai nepatvirtino fakto, kad M. Voroncova yra V. Putino dukra.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas atsisakė komentuoti genų redagavimo problemą, pabrėždamas, kad tai nėra „prezidentinis klausimas“. Sveikatos apsaugos ministrė Veronika Skvorcova, paklausta, ar D. Rebrikovo pasiūlymas sulauks žalios šviesos, „Bloomberg“ atsakė, kad „šį nepaprastai sudėtingą klausimą svarstys etikos komisija“.
Keliuose Maskvoje duotuose interviu 43-ejų metų D. Rebrikovas minėjo, kad atvirai stumia šį projektą, nes yra įsitikinęs procedūros saugumu, be to, pavargo laukti, kol pareigūnai įtvirtins teisinius „Crispr“ naudojimo parametrus. Rusijos įstatymai tiesiogiai šio klausimo nenagrinėja, todėl gali tekti palūkėti metus ar ilgiau, kol Pasaulio sveikatos organizacija nustatys oficialias genų redagavimo gaires.
„Visi tiktai verkšlena, – pertraukos metu vienoje iš savo laboratorijų pareiškė D. Rebrikovas. – Noriu, kad būtų įvestos taisyklės, bet niekas to nesiima.“
Nors oficialūs eksperimentai su „Crispr“ – siekiant pagerinti pasėlius, modifikuoti maliariją pernešančius moskitus, gydyti vėžį – yra nuolat vystomi, nė viena vyriausybė nepatvirtino leidžianti pasitelkus šį įrankį manipuliuoti vadinamąja žmogaus gonocitų linija (angl. germline). Kinija praėjusiais metais pasmerkė tyrėjo He Jiankui darbą kaip „neteisėtą“ po to, kai jis paskelbė apie gimusias dvynukes, kurias buvo genetiškai pakoregavęs, kad jos būtų atsparios ŽIV. Nuo to laiko mokslininko nei girdėti, nei matyti.
Vienas aukšto rango Rusijos pareigūnas, dalyvavęs D. Rebrikovo debatuose, teigė, kad galimas piktnaudžiavimas „Crispr“ yra toks rimtas, jog V. Putinas, nepaisant to, ką sako jo atstovas spaudai, „neabejotinai“ tars paskutinį žodį šiuo klausimu, net jei sprendimas bus išsakytas privačiai.
66-erių metų V. Putinas pastaraisiais metais vis aiškiau leido suprasti, kad tikisi, jog galimas genų inžinerijos poveikis visuomenei bus toks pat didelis ar netgi dar didesnis nei dirbtinio intelekto – tiek gerąja, tiek blogąja prasme. 2017 m. jis numatė, kad „žmonės“ pradės redaguoti dar negimusių kūdikių DNR „labai greitai“ – be to, technologinę plėtrą galimai lydės karinės programos, kurios, pasak V. Putino, gali būti „baisesnės už atominę bombą“.
Praėjusiais metais, kol He Jiankui dar nebuvo pristatęs savo pasiekimo, kuris vėliau buvo plačiai pasmerktas, V. Putinas skyrė apie 2 milijardus dolerių genetiniams tyrimams ir paskyrė M. Voroncovą į 30 asmenų komisiją, prižiūrinčią mokslininkų darbą. Ši tyrimų sritis, pasak V. Putino, „nulems viso pasaulio ateitį“.
D. Rebrikovas, tikras maskvietis, yra karštas Rusijos patriotas, apie savo tyrimus kalbantis geopolitiniais ir religiniais terminais, kurie, regis, yra nukreipti specialiai į V. Putiną.
Kadangi Kinija dabar griežtai reguliuoja žmogaus embrionų redagavimą, o JAV neseniai pratęsė draudimą, Rusija turi šansą tapti pagrindine jėga industrijoje, kurios galimybės – beribės, pabrėžė mokslininkas. Jis palygino bandymus ištobulinti gonocitų linijos redagavimą su ginklavimosi ir kosminėmis lenktynėmis Šaltojo karo metais – tik lenktyniautojų šį kartą daugiau.
Apie ilgalaikį „Crispr“ poveikį žmogaus organizmui žinoma mažai. Pirmoji išsami ataskaita, kurią pateikė gydytojai, naudojantys „Crispr“ ligos gydymui ir manipuliuojantys gyvo paciento DNR – vieno vėžiu sergančio žmogaus atvejo tyrimas – buvo paskelbta tik šį rugsėjį.
Kritikai tvirtina, kad užtruksime ilgiau nei dešimtmetį, kol sukaupsime pakankamai žinių, kad galėtume saugiai redaguoti embrionus, implantuojamus į moters organizmą. Jie teigia, kad D. Rebrikovo veiksmai gali pasirodyti pražūtingi.
„Jis elgiasi neapgalvotai, – teigia Victoras Dzau, JAV nacionalinės medicinos akademijos prezidentas. – Kyla klausimas, kodėl? Koks jo motyvas tęsti eksperimentus ir nekreipti dėmesio į tarptautinę mokslo ir medicinos bendruomenę?“
Kalbant apie klonavimą, D. Rebrikovas pareiškė esąs „kone įsitikinęs“, jog visame pasaulyje esama tamsių vietelių, kur mokslininkai jau pažeidžia socialinį tabu ir krapštinėjasi su žmogaus embrionais – taigi tėra laiko klausimas, kol tai taps paplitusia praktika.
„Šiuo metu genetiškai pakoreguoti embrioną kainuoja maždaug milijoną rublių (15 500 dolerių), brangiau nei daugelis automobilių, tačiau kainos ilgainiui kris, – pabrėžė D. Rebrikovas. – Jau matau reklaminį plakatą: „Ką renkatės: „Hyundai Solaris“ ar supervaiką?“
Tačiau tam, kad ši vizija taptų realybe, reikia trijų dalykų, pridūrė D. Rebrikovas. Pirmiausia – aiškiai parodyti, kad nauda gerokai viršija riziką, ir tai jis ketina padaryti kreipimesi į Sveikatos apsaugos ministeriją. Antroji ir trečioji sąlyga – politinė valia ir socialinis pripažinimas – Rusijoje yra tiesiogiai susijusios ir priklauso nuo V. Putino.
Dėl šių priežasčių D. Rebrikovas, kaip pats sakė, turi pradėti „nuo mažo“, sutelkdamas dėmesį į akivaizdžią naudą mažytei populiacijos daliai: būsimiems tėvams, turintiems paveldimą kurtumą. Iš pradžių D. Rebrikovas norėjo eksperimentuoti su būsimais tėvais, sergančiais ŽIV, bet negalėjo rasti tinkamos poros, todėl pasikonsultavęs su audiologais pasirinko kurtumą.
„Ši situacija yra visiškai analogiška atominės bombos kūrimui, – teigė jis. – Ar blogi žmonės gali panaudoti technologiją blogiems tikslams? Žinoma. Bet ar etiniai skrupulai sustabdė Sovietų Sąjungą?“
Toks argumentas nėmaž neįtikina Sergejaus Kucevo, atviriausio – ir labiausiai nusipelniusio – D. Rebrikovo oponento.
S. Kucevas, kuris yra ir Sveikatos apsaugos ministerijos etikos komisijos pirmininkas, ir jos vyriausiasis genetikas, tvirtina, kad paprasčiausiai neetiška redaguoti nėštumui skirtą žmogaus DNR, kai tiek daug klausimų apie potencialius tokios procedūros padarinius lieka neatsakyta.
Pagrindinė Rusijos problema šiuo metu yra „teisėkūros vakuumas“, susijęs su „Crispr“ naudojimu – teisinė spraga, skatinanti tokius laisvamanius tyrėjus kaip D. Rebrikovas rizikuoti, ko daryti jiems nederėtų, interviu savo biure Maskvoje pabrėžė S. Kucevas.
GJB2 geno mutacijos, nustatytos D. Rebrikovo pacientams, pažeidžia vidinės ausies dalies, reguliuojančios girdimuosius signalus, ląsteles – su šiuo sutrikimu Rusijoje kasmet gimsta apie dešimt naujagimių. D. Rebrikovas teigia, kad vienintelis prieinamas gydymas – chirurginiu būdu pritaikyti kochleariniai implantai – yra brangus, kelia diskomfortą ir reikalauja daugelio metų reabilitacijos.
Tačiau, pasak „Bionews“, britų leidinio, publikuojančio genetikos ir kamieninių ląstelių tyrimus, GJB2 modifikavimas gali būti dar blogesnis variantas, nes šis genas yra susijęs ir su kitomis ligomis, kurios pažeidžia akis ir odą.
54-erių metų S. Kucevas prisipažįsta nebegalįs ramiai miegoti nuo tada, kai sužinojo, kad D. Rebrikovas pagaliau rado porą savo eksperimentui, ir nerimaująs, kad bandymus jis tęs bet kuriuo atveju – su valstybės pritarimu ar be, nors pats D. Rebrikovas tvirtina neketinantis to daryti. S. Kucevas pareiškė, kad norėtų pakviesti minėtąją kurčiųjų porą, kad ir kas jie būtų, į savo institutą, kur galėtų išsamiai paaiškinti galimą riziką.
„Nors anas kinų mokslininkas dirbo slapta ir buvo laikomas asmeniškai atsakingu už tai, ką padarė, D. Rebrikovas savo ketinimus atvirai skelbia pasauliui. Jis daro mus visus atsakingus prieš žmoniją“, – pažymėjo S. Kucevas.
Tačiau D. Rebrikovas – toli gražu ne vienas.
Prašymas, kurį jis ketina pateikti ministerijai, apimsiantis išsamius tyrimų duomenis ir detalius rizikos įvertinimus, iš tikrųjų bus pateiktas ne jo, bet Kulakovo nacionalinio akušerijos, ginekologijos ir perinatologijos tyrimų centro, kuriame įsikūrusi D. Rebrikovo naudojama laboratorija, vardu. Institutui vadovauja Genadijus Suchichas, vienas įtakingiausių Rusijos medicinos veikėjų.
72-ejų metų G. Suchichas – kontroversiškos kamieninių ląstelių terapijos, skirtos turtingiems žmonėms, norintiems atjauninti savo kūną ir prailginti gyvenimą, pradininkas. Vienas iš jo pacientų buvo V. Putino pirmtakas, velionis prezidentas Borisas Jelcinas – bent jau taip teigiama buvusio žurnalisto ir dabartinio V. Putino partijos „Vieningoji Rusija“ įstatymų leidėjo Aleksandro Chinšteino knygoje.
„Tokios svarbos įvykius reikėtų vertinti labai atsargiai, – telefonu pareiškė G. Suchichas ir pridūrė, kad D. Rebrikovo paraiškos parengimas gali užtrukti kelis mėnesius. – Mūsų šalis veikia griežtai laikydamasi tarptautinės etikos.“
Kita galima kliūtis D. Rebrikovui ir jo rėmėjams – Rusijos stačiatikių bažnyčia. Mokslininkai patyliukais kamantinėja dvasinius lyderius, kad įvertintų, kokio pasipriešinimo lygio galima tikėtis, jei eksperimentas tęsis ir toliau. Kol kas jie išpešė nedaug, teigia su šiuo reikalu susipažinęs asmuo.
Birželio mėnesį Maskvos patriarchija savo tinklalapyje paskelbė „preliminarią“ poziciją, pabrėždama, kad nors genetinis redagavimas turi potencialą užkirsti kelią paveldimiems susirgimams, procedūra turėtų būti uždrausta, jei kyla pavojus embriono gajumui. Bažnyčia ragina savo narius iki rugsėjo 30 d. pasidalinti savo įžvalgomis.
D. Rebrikovui viskas, kas nesulaukia atviro kunigų pasmerkimo, yra žingsnis teisinga linkme.
„Dievas pritaria tam, ką mes darome, – kalbėjo jis rugsėjo pradžioje. – Mes juk gydome, kaip ir Jėzus.“
Paklaustas, ar turi kokių nors komentarų šiam straipsniui, D. Rebrikovas atsakė, kad daro pertrauką ir su žiniasklaida nebesikalba.
Kodėl – nepaaiškino.
