Neatmetama galimybė, jog ši atradimas gali būti pripažintas ir šimtmečio atradimu. Panašu, kad kaimyninė Kentauro Proksima iš tikrųjų taps pirmųjų tarpžvaigždinių misijų objektu.
Europos Pietinės observatorijos ESO (European Southern Observatory) astronomai oficialiai patvirtino atradę naują Žemės tipo planetą, kuri sukasi aplink artimiausią Saulės sistemai žvaigždę Kentauro Proksimą. Maža to, atrastoji Žemės tipo planeta skrieja gyvybei tinkamoje zonoje. Atradimo rezultatai publikuoti žurnale „Nature“.
Kalbos apie galimai Žemės tipo planetą mokslo bendruomenėje pasklido dar rugpjūčio 12 d., kai vokiečių „Der Spiegel“, remdamasis anoniminiu šaltiniu La Silla observatorijoje, paskelbė, jog astronomai mano atradę Žemės tipo planetą prie kaimyninės Kentauro Proksimos, ir kad joje gali būti skysto vandens, mat planeta nuo savo žvaigždės nutolusi deramu atstumu.
Šiandien oficialiai patvirtinta, kad tos kalbos – ne iš piršto laužtos. Astronomai turi aiškių požymių, kad aplink Kentauro Proksimos raudonąją nykštukę, kuri nuo Saulės sistemos nutolusi 4,22 šviesmečio, sukasi Žemės dydžio planeta. Kentauro Proksima yra truputėlį arčiau garsiosios Kentauro Alfos dvinarės žvaigždžių sistemos.
Naujoji planeta kol kas pavadinta Proksima b. ESO preliminariais duomenimis, jos masė siekia apie 1,3 Žemės masės.
Planetą nuo Kentauro Proksimos skiria tik 6,9 mln. km (palyginimui, Žemę nuo Saulės skiria apie 149 mln. km), ir planeta yra 20 kartų arčiau žvaigždės, lyginant su Žemės padėtimi Saulės sistemoje. Tačiau nereikia pamiršti, kad Kentauro Proksima – raudonoji nykštukė, kuri yra gerokai vėsesnė už geltonąją nykštukę Saulę.
Tad, nors Kentauro b atstumas nuo Kentauro Proksimos sudaro tik 5 proc. Žemės atstumo nuo Saulės, Kentauro b nuo savo žvaigždės nutolusi gyvybei tinkamu atstumu. Kitaip tariant, sąlygos ten gali būti palankios skysto būvio vandeniui. Taigi, galbūt ir gyvybei. Nežemiškai gyvybei.
Pirmoji egzoplaneta buvo atrasta 1995 m. Per 21-erius metus astronomai identifikavo daugiau kaip 3 tūkst. egzoplanetų.
„Gyvename Visatoje, kuri sklidina planetų, – ryte spaudos konferencijoje kalbėjo Andalūzijos astrofizikos instituto astronomijos profesorius Pedro Amado. – Tikėtina, kad aplink daugelį raudonųjų nykštukių turėtų skrieti Žemės dydžio planetos.“ Panašu, kad ši hipotezė nuo šiol turi labai svarų argumentą.
Pasak tyrimui vadovavusio Guillemo Angalada-Escude iš Karalienės Merės universiteto Londone (JK), pirmųjų užuominų, kad tai gali būti nauja planeta, rasta dar 2013-aisiais. Tačiau tada skelbti apie atradimą buvo per anksti – trūko įrodymų ir pagrindimo.
Naujausi stebėjimai, kurių kampanija su aliuzija į legendinę Carlo Sagano frazę apie Žemę (blausus žydras taškas) buvo pavadinta Blausiu Raudonu Tašku (angl. – Pale Red Dot). Raudonu – nes Kentauro Proksima yra raudonoji nykštukė.
31 astronomo kolektyvas iš 8 valstybių Dolerio efekto analizės metodu Kentauro Proksimos šviesos spektre aptiko reguliarų blausų ribėjimą, kuris Žemę pasiekia kas 11,2 paros. Tokį ribėjimą gali sukelti aplink žvaigždę skriejančios planetos gravitacija.
Palyginus Blausaus raudonojo taško duomenis su ankstesniais duomenimis, sukauptais nuo 2000 iki 2014 m., paaiškėjo, kad to ribėjimo spektre kaltininkė – Žemės dydžio egzoplaneta. Anot G. Angalada-Escude, galimybė, kad mokslininkai apsiriko ir spektro ribėjimo signalas yra klaidingas, siekia tik 1 iš 10 mln.
