Kaip Delfi teigė fizikas dr. Nail Garejev, kadangi šis sutapimas buvo fotografuojamas tamsiu paros metu, teko panaugoti labai atvirą objektyvo diafragmą, todėl kadrui užfiksuoti prireikė dviejų ekspozicijų. Be to, fotografuota su gana trumpo židinio nuotolio objektyvu – 85 mm.

Gedimino kalavijo smaigalyje sužibo Jupiteris ir jo palydovai. N. Garejev nuotr.

„Viename kadre sufokusuotas Gedimino paminkas, kitame – Jupiteris. Tačiau jų tarpusavioio pozicija buvo tokia, kokia ir yra užfiksuota kadre“, – aiškino fizikas, fotografijos entuziastas N. Garejev.

Gedimino kalavijo smaigalyje sužibo Jupiteris ir jo palydovai. N. Garejev nuotr.

Keletas įdomių faktų apie Jupiterį ir jo palydovus


Jupiteris – didžiausia Saulės sistemos planeta ir vienas šviesiausių objektų nakties danguje.

Jupiteris neturi kieto paviršiaus – ši planeta yra sudaryta daugiausia iš vandenilio (apie 75 proc.) ir helio dujų.

Vidutinis nuotolis nuo Saulės 778 mln. km.

Jupiteris. NASA/Hubble nuotr.

Kaip rašo NOAA, aplink ašį Jupiteris apsisuka per 9 val. 55 min., o ties pusiauju jo judėjimo greitis yra net 27 kartus didesnis nei Žemės – sukasi net 45 583 km/val. greičiu!

Matomas Jupiterio paviršius – tai juostomis išsidėsčiusios dėmėtos debesų viršūnės.

Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, jog Jupiterį juosia plonų retų žiedų, sudarytų iš mikroskopinių kietų dalelių, sistema, tačiau iš Žemės žiedai praktiškai nematomi, nes silpnai atspindi šviesą.

Remiantis NASA, Jupiteris iš viso turi iki šiol žinomus 95 palydovus.

Jupiteris

4 didžiausi – Ganimedas, Kalista, Ijo ir Europa – matomi pro žiūronus ar fotoaparato teleobjektyvą.

Bene labiausiai mokslininkų dėmesį traukia Jupiterio palydovas Europa.

Trys Jupiterio palydovai viename kadre

Pasak VU astrofiziko dr. Kastyčio Zubovo, Jupiterio palydovas Europa po lediniu paviršiumi turi vandenyną, kuriame tikimasi aptikti nežemišką gyvybę.

Yra žinoma, kad tame vandenyne vyksta įvairūs cheminiai procesai, nes iš apačios jį kaitina palydovo gelmių šiluma bei pasiekia įvairios mineralinės medžiagos.

Praktiškai vienintelis būdas tyrinėti vandenyną – ieškoti į paviršių besiveržiančių geizerių ar jų paliktų nuosėdų. Dabar mokslininkai nustatė, kad Europos vandenyne esama anglies dvideginio. Šių molekulių Europos paviršiuje užfiksuota ir seniau, bet nebuvo aišku, kurioje tiksliai paviršiaus vietoje jos yra – koncentruotos ar pasklidusios visur, tinklaraštyje „Konstanta 42" rašo astrofizikas dr. Kastytis Zubovas.

Jupiterio palydovas Europa turi ne tik vandens, bet ir anglies dioksido bei druskos. NASA/JPL nuotr.

Paaiškėjo, kad anglies dvideginis sukoncentruotas vienoje vietoje – 1800 km skersmens Tara regione, kuris pasižymi chaotišku gruntu. Taip vadinama gausybė įvairaus dydžio ir skirtingų krypčių ledo sueižėjimų ir iškilimų, kiek primenančių ledo lyčių grūstį. Manoma, kad chaotiškas gruntas susidaro, kai vanduo iš gelmių ima skverbtis į paviršių ir aptirpdo ledą; tada šis ima judėti ir susigrūda.

Tame pačiame regione aptikta ir aukšta natrio chlorido – valgomosios druskos – koncentracija. Tokia dviejų puikiai vandenyje tirpių mineralų gausa viename palydovo paviršiaus regione praktiškai nepalieka abejonių, kad jie kilę iš vandenyno.