„Iki pradedant veikti JWST, apie tokios silpnos galaktikos egzistavimą ir patvirtinimą net svajoti negalėjome“, – pranešime sakė tyrimo bendraautoris, Kalifornijos universiteto (UCLA) astronomas Tommaso Treu.
Ši galaktika, vadinama JD1, nuo mūsų nutolusi apie 13,3 mlrd. šviesmečių. Tai reiškia, kad stebime ją tokią, kokia ji atrodė, kai Visatai buvo vos keli šimtai milijonų metų, t. y. vos 4 proc. dabartinio jos amžiaus. Skaičiuojama, kad Visatai yra 13,8 mlrd. metų. Tuo tarpu minėtoji galaktika susiformavo pačioje Visatos atsiradimo pradžioje. Ši ankstyvoji Visatos era vadinama „rejonizacijos epocha“, kuomet tiršto dujų rūko aptemdytą kosmoso erdvę nutvieskė pirmosios besiformuojančios galaktikos ir žvaigždės, rašo space.com.
Šią galaktiką įamžinti pavyko pasinaudojant galingais JWST infraraudonųjų spindulių prietaisais. Tačiau vien to nebūtų pakakę – dėl taip vadinamo gravitacinio lęšio efekto, kuomet šviesą, sklindančią iš itin tolimo objekto išlenkia priekyje jo esančio kito itin didelio darinio, pavydžiui, galaktikų spiečiaus, gravitacija, Tai veikia tarsi didinamasis stiklas, todėl tolimi objektai atrodo didesni ir ryškesni. Būtent dėl šio efekto, kurį sukėlė galaktikų spiečius „Abell 2744“, buvo įmanoma pastebėti ir užfiksuoti ankstyviausią iki šiol galaktiką.
Galaktikos JD1 šviesa sklinda iš Skulptoriaus žvaigždyno, matomo Pietų pusrutulyje, rašo livescience.com.
„JWST ir gravitacinio lęšio didinamosios galios derinys yra revoliucija. Mes iš naujo rašome knygas apie tai, kaip galaktikos formavosi ir vystėsi iškart po Didžiojo sprogimo“, – sakė T. Treu.
Tyrimas publikuojamas žurnale „Nature“.
