Tokie veiksmai yra tiik dalis platesnio plano kovojant su melagienomis apie pandemiją. Jau nuo gruodžio mėnesio iš socialinio tinklo yra šalinama informacija apie koronavirusą, jei ta inforamcija buvo paneigta sveikatos apsaugos ekspertų.
Tačiau šį pirmadienį praplėtė savo melagienų politiką ir dabar imamasi veiksmų specifiškai prieš antivakserių skleidžiamus melagingus teiginius.
„Šiandien, po konsultacijų su pagrindinėmis sveikatos apsaugos organizacijomis, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), išplečiame sąrašą melagingų teiginių, kuriuos šalinsime, pridėdami papildomus moksliškai paneigtus teiginius apie koronavirusą ir vakcinas“, – įmonės tinklaraštyje rašė „Facebook“ viceprezidentas Guy'us Rosenas.
Tai reiškia, kad bus trinami tokią informaciją turintys įrašai:
- COVID-19 yra žmonių sukurta ar pagaminta liga;
- Vakcinos nėra efektyvios apsaugant nuo ligos, nuo kurios apsaugoti jos yra skirtos;
- Saugiau yra persirgti nei pasiskiepyti;
- Vakcinos yra nuodingos, pavojingos ar sukelia autizmą.
Taip bus trinamos melagienos, kurios teigia, kad vakcinos keičia žmonių DNR ar padaro juos nevaisingais. Trinamos bus ir melagienos apie vakcinų gaminimo vietas ar jų efektyvumą.
Tačiau kaip galime žinoti, kad SARS-CoV-2 virusas nebuvo sukurtas laboratorijoje?
Tyrėjai įsitikinę, kad SARS-CoV-2 nebuvo sukurtas laboratorijoje, nes jei taip būtų, viruso genetiniuose duomenyse būtų galima aptikti genų manipuliacijos pėdsakų.
Tūkstančiai viso pasaulio mokslininkų yra sudarę viruso, sukeliančio COVID-19 genų sekas ir paviešinę savo rezultatus. Nerasta jokių pėdsakų, kad viruso genomas buvo modifikuotas šiandien viešai žinomais įrankiais.
Ar vakcinos tikrai saugios?
Nors produkcija įvyko gerokai greičiau, nei tai įprasta, visos oficialių valstybinių institucijų patvirtintos vakcinos perėjo lygiai tuos pačius klinikinius tyrimus laboratorijose bei su žmonėmis, kaip ir bet kuri kita šiuo metu rinkoje esanti vakcina.
Taip pat yra daugybė duomenų, kurie įrodo vakcinų saugumą. Ir nors yra pastebėta, kad kai kuriems žmonėms pasireiškia alerginė reakciją į vienoje ar kitoje vakcinoje esančią medžiagą (o tai yra įprasta iš esmės visiems vaistiniams preparatams), tyrimų rezultatai rodo, kad patvirtintos vakcinos yra saugios ir efektyvios.
O kaip dėl žodžio laisvės?
„Facebook“ nurodo, kad pašalino jau 12 mln. turinio vienetų iš „Facebook“ ir „Instagram“ dėl to, kad ten buvo „klaidinančios informacijos, galinčios sukelti didelę fizinę žalą“.
Nuo praėjusių metų balandžio įspėjamosiomis žymomis buvo pažymėta apie 50 mln. klaidinančio turinio vienetų.
Įmonė pirmadienį paskelbė, kad nevyriausybinėms organizacijoms (NVO), JTO agentūroms ir sveikatos ministerijoms išskyrė 120 mln. JAV dolerių dydžio sumą reklamos kreditų pavidalu, kad padėtų skleisti informaciją apie vakcinas ir apsisaugojimą nuo ligų.
„2021 metais sutelksime dėmesį į sveikatos apsaugos lyderių ir viešų asmenų paramą jų darbui – skatinti milijonų žmonių pasiskiepijimą nuo COVID-19“, – sakė „Facebook“ sveikatos reikalų vadovas Kang-Xing Jinas.
Tačiau reikia pripažinti, kad ne visada „Facebook“ reagavo į soc. tinkle skleidžiamą dezinformaciją.
Daugeliui žmonių toks sprendimas gali pasirodyti kaip kova prieš žodžio laisvę. Bet tiesa yra ta, kad tai, ką mes matome socialinio tinklo įvykių juostoje, dažnai yra sukurta netikrų paskyrų ir botų, kurie kuriami tam, kad skleistų dezinformaciją ir nesantaiką visuomenėje.
Iš tiesų, praėjusių metų gruodį buvo publikuotas Carnegie Mellon universiteto mokslininkų inicijuotas tyrimas, parodęs, kad nuo 45 iki 60 proc. „Twitter“ paskyrų, pasisakančių apie COVID-19, veikiausiai yra botai. Daugelis jų paltino naratyvą, kad JAV turėtų nutraukti verslo ir kitos veiklos ribojimus.
Palyginimui, kai vyksta rinkimai JAV ar kitose valstybėse, kiti politiniai įvykiai ar gamtinės nelaimės, botai sudaro apie 10–20 proc. diskusijos.
