DNR tyrimų rezultatai rodo, kad daugelis Europoje gyvenusių neandertaliečių išmirė prieš 50 000 metų. Vėliau nedidelė neandertaliečių dalis sugebėjo dar kartą kolonizuoti centrinę ir vakarų Europą, kur iki šiuolaikinio žmogaus pasirodymo, išgyveno dar 10 000 metų. Šis tyrimas yra tarptautinio Upsalos, Stokholmo ir Madrido mokslininkų projekto rezultatas. „Mus nustebino faktas, kad Europos neandertaliečiai buvo ties išnykimo riba, tačiau vis tiek sugebėjo išlikti bei tai, kad visa tai įvyko iki pirmojo kontakto su šiuolaikiniais žmonėmis. Tai parodo, kad neandertaliečiai paskutinio ledynmečio metu į klimato kaitą reagavo kur kas jautriau nei buvo manyta iki šiol“, - teigė Stokholmo istorijos muziejaus profesorė Love Dalén.
Remdamiesi Ispanijoje rastais neandertaliečių iškasenų DNR duomenimis, mokslininkai pabrėžė, kad genetinė variacija tarp Europietiškųjų neandertaliečių per paskutinius dešimt tūkstančių metų iki jų išnykimo buvo ypatingai ribota. Senesnių neandertaliečių genetinė įvairovė buvo kur kas didesnė. „Geologiškai senesnių neandertaliečių genetinės variacijos kiekis buvo toks pat didelis kaip ir šiuolaikinių žmonių, tuo tarpu vėlesnės Europietiškų neandertaliečių kartos variacija neprilygo šiuolaikinių žmonių variacijai“, - teigė Upsalos universiteto profesorius Andersas Götherströmas.
„Šios tarpdisciplininės studijos yra labai vertingos progresuojantiems žmonijos evoliucijos istorijos tyrimams. Per kelis pastaruosius metus atlikti priešistorinių žmonių DNR tyrimai turėjo įtakos daugybei netikėtų atradimų, mes nekantraujame pamatyti, kokie atradimai mūsų dar laukia“, - teigė Madrido universiteto paleontologijos profesorius Luisas Arsuaga.
