D. Vignolis 2019 m. Italijoje ir Norvegijoje atliko eksperimentą: iš viso 800 porų (dvidešimtmečių ir trisdešimtmečių) jis rodė laikraščių antraštes apie ekonomiką. Jis bandė išsiaiškinti, kaip neigiami žiniasklaidos pranešimai gali veikti žmonių sprendimus dėl to, kada ir ar iš viso susilaukti vaikų.
Nykstantis jaunimas
Kai kurie iš 1 600 dalyvių jam sakė nemanantys, kad gali sau leisti susilaukti vaikų dėl patiriamų ekonominių sunkumų, tokių kaip sunkumai ieškant darbo arba įsigyjant būstą. Kiti kalbėjo apie bendrojo pobūdžio nerimą, susijusį su pasaulyje vykstančiais įvykiais.
„Eksperimento rezultatai labai aiškiai parodė, kad vaisingumui įtakos turi neaiškios ateities perspektyvos“, – sakė D. Vignolis, kuris yra Florencijos universiteto (Italija) demografijos profesorius.
Jis vadovauja ES finansuojamam projektui, kuriame tiriama, kaip keičiasi vaisingumas visoje Europoje ir kokią įtaką tam turi žmonių patiriamas įvairialypis nerimas. Ši šešerių metų trukmės iniciatyva pavadinimu EU-FER bus užbaigta 2023 m. rugpjūčio mėnesį.
D. Vignolio teigimu, nerimaudami dėl ateities vis daugiau europiečių neskuba susilaukti vaikų ar netgi apsisprendžia visiškai jų neturėti.
Praeito šimtmečio 7 dešimtmetyje italų šeimos vidutiniškai turėdavo po 2,4 vaiko. Šiandien jie turi po 1,25 vaiko – mažiau nei 1,53 vaiko ES vidurkis. Italijoje vidutinis moterų amžius, kai jos susilaukia pirmojo vaiko, yra 31,6 metų, t. y. vienos iš vyriausių Europoje.
Šie rodikliai nesiekia vadinamojo „papildymo lygio“, kalbant demografijos specialistų kalba – tai vidutinis gimimų skaičius, kuris būtinas, kad, nesant migracijos, populiacijos dydis išliktų stabilus.
2022 m. daugiau kaip pusė Europos gyventojų buvo vyresni nei 44,4 metų, o daugiau nei penktadalis jų buvo vyresni nei 65 metų.
„Senėjimas reiškia ne tik tai, kad visuomenėje didėja pagyvenusių žmonių dalis, – aiškino D. Vignolis. – Senėjimas taip pat reiškia, kad aplink matysime vis mažiau jaunimo.“
Ekonominiai sunkumai
Jaunimas auga pasaulyje, kuriame trūksta stabilumo, pradedant sparčiais technologijų pokyčiais ir vis didesne klimato kaita, ir baigiant plačiai paplitusia oro, jūrų bei dirvožemio tarša bei geopolitiniais konfliktais tarp branduoliniu ginklu apsiginklavusių valstybių.
EU-FER projekte dirbančius mokslininkus itin domina, kokią įtaką gimstamumui turėjo 2007–2008 m. pasaulinis finansinis nuosmukis.
Jeigu dėl ankstesnių ekonominių krizių, tokių kaip 1973 m. naftos krizė, vaisingumas sumažėdavo tik laikinai, 2007–2008 m. bankų krizė buvo kitokia, nes nuo tada gimstamumas toliau mažėjo, net ir vėl prasidėjus ekonominiam augimui, teigė D. Vignolis.
Jis mano, kad prieš pusantro dešimtmečio įvykę neramumai gali būti laikomi ta riba, nuo kurios žmonių netikrumas dėl ateities taip ir neatsitraukė.
Nuo tada jų nerimą dar sustiprino 2020 m. ištikusi COVID-19 pandemija, sukėlusi sunkų pasaulinį ekonominį nuosmukį, aiškino D. Vignolis.
„Pandemijos sukelta ekonominė krizė ir po to sekusi pragyvenimo lėšų krizė dar labiau neigiamai paveikė vaisingumą“, – sakė jis.
Ir nors bendrasis gimstamumas ES 2021 m. šiek tiek padidėjo , palyginti su rekordiškai žemu 2020 m. rodikliu, D. Vignolis mano, kad bendrasis gimstamumas Europoje per ateinančius metus ir toliau mažės.
Dr. Annos Matysiak, užimtumo ir šeimos dinamikos specialistės nuomone, vis didėjantis darbo rinkos automatizavimas taip pat prisideda prie vaisingumo mažėjimo Europoje.
„Pokyčiai darbo vietoje daro didelę įtaką vaisingumui, nes sukelia netikrumą, – sakė ji. – Lygiai taip pat poreikis įgyti naujų įgūdžių ir prisitaikyti nepalieka žmonėms laiko užsiimti vaikų gimdymu ir auginimu.“
A. Matysiak, Varšuvos universiteto Ekonomikos mokslų fakulteto (Lenkija) docentė, koordinuoja kitą projektą – LABFER, kuriam ES lėšos buvo skirtos siekiant išsiaiškinti, kaip vaisingumą veikia tokios darbo rinkos tendencijos kaip didesnis automatizavimas ir lanksčios darbo valandos.
Penkerių metų trukmės projektas bus vykdomas iki 2025 m. rugsėjo mėnesio.
Nerimas dėl darbo
Iki šiol atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kurių profesijoms būdingos žmogaus darbą pakeičiančios technologijos, įskaitant Vokietiją, Italiją ir Švediją, labiau linkę neskubėti susilaukti vaikų.
Struktūriniai darbo rinkos pokyčiai, tokie kaip automatizavimas, iš esmės pakeičia darbų pobūdį, o kai kurių darbų apskritai nebelieka, todėl žmonėms tenka mokytis iš naujo ir ieškoti darbo naujose srityse, teigė A. Matysiak.
Tokie pokyčiai gali destabilizuoti šeimos gyvenimą net ir tokiose šalyse kaip Švedija ir Norvegija, kuriose darbo rinka labai griežtai reglamentuojama. A. Matysiak atlikta situacijos Švedijoje analizė parodė, kad poros, kurios susiduria su tokiais sunkumais darbe, yra labiau linkusios išsiskirti.
Apskritai fizinį darbą dirbantys žmonės yra labiau paveikiami žmogaus darbo jėgą pakeičiančių technologijų, todėl jų sprendimai dėl šeimos kūrimo yra kur kas labiau suvaržyti, teigė A. Matysiak.
Kalbant apie darbo sąlygų lankstumą, socialinis poveikis yra atvirkščias.
Nors darbas iš namų po COVID-19 tapo kur kas labiau įprastas, paprastai sau tai gali leisti labai aukštos kvalifikacijos asmenys. Darbininkai vėlgi atsiduria nepavydėtinoje padėtyje.
Kita vertus, kalbant apie gausesnes šeimas, didesnis darbo sąlygų lankstumas gali būti siejamas su poromis, kurios renkasi turėti daugiau nei vieną vaiką, pasakojo A. Matysiak.
Vėlgi, kalbant apie didesnį darbo sąlygų lankstumą, kuris siūlomas dirbantiems tėvams, nepaaiškėja, kokio amžiaus žmonės susilaukia pirmojo vaiko.
„Mes manėme, kad tai galėtų turėti tam tikros įtakos, tačiau iš tikrųjų tai visai nereiškia, kad vien dėl to poros nuspręs anksčiau susilaukti vaikų“, – sakė A. Matysiak.
Laikas veikti
Ji ir D. Vignolis mano, kad per ateinančius metus netikrumas darys vis didesnę įtaką gimstamumui, ypač jeigu darbo vietoje bus vis dažniau pasitelkiamas dirbtinis intelektas.
Tačiau mokslininkai taip pat svarsto, jog poroms reikės daugiau valstybės paramos tiek darbe, tiek namuose, kad jie ryžtųsi sukurti šeimą arba susilaukti daugiau vaikų.
Pasak A. Matysiak, būtina politika, kuri padėtų žmonėms išlikti darbo rinkoje. Tokioje politikoje turėtų būti numatytos geresnės konsultavimo ir mokymo galimybės.
A. Matysiak taip pat agituoja už naujas taisykles, kurios apsaugotų darbuotojus nuo ilgų darbo valandų, kad šios netrukdytų šeimos gyvenimui.
Bet kokiu atveju Europos gyventojai senėja ir vis labiau priklauso nuo jaunesniųjų kartų, todėl dėl mažėjančio gimstamumo ilgainiui niekas niekuo nebebus užtikrintas.
„Demografija ne tik apibūdina mūsų praeitį, bet ir apibrėžia mūsų ateitį“, – sakė D. Vignolis.
Šis straipsnis pirmą kartą buvo publikuotas ES mokslinių tyrimų ir inovacijų žurnale „Horizon“.